Ačiū Grėjau ,už nuoširdų atsiliepimą, o švinu viskas pavirto,kai jau išnyko Ta Žavi Meilės Jūros Vizija...Realybė atskubėjo iš KASDIENYBĖS KRANTO Į TĄ SAPNO GRAŽIĄ JŪRĄ... o gaila ...

Du kartus perskaičiau. Abu kartus buvo gražu, bet antrą kartą gražiau. Skaitant trečią kartą, tikriausiai dar būtų gražiau.
Ech, jūra! Atsimenu ir aš tave. Buvai bekraštė, didinga. Ir nors nesi išnykusi, bet braidau ir taip įprasta, gyvenimiška, kad nebijau, jog galėčiau prigerti..
Tai, ką parašiau- ir rimtai, ir su šypsena. Išskyrius pirmąsias dvi eilutes.

Labai ačiū visiems už šiltus atsiliepimus, bet tai M.K.Čiurlionio Ta Drobė man visus posmus pasakė,kai aš ėjau Jo Žalia Meilės Jūra po Žaliu Žvaigždėtu Svaigios Nakties Dangumi...Argi sunku tai užrašyti,ką patyriau virš to ŽALIO ČIURLIONIŠKO VANDENYNO?Dėkoju Jam, kad TOKIUS SIELOS TURTUS paliko...

Sakote, negi sunku užrašyti? Ar daug kas užrašo? Man iki Čiurlionio pagal atstumus, Varėnoje - iki 30 km. iki Druskininkų - apie 16-17 kilometrų. Bet tai man nepadeda , kad bent bandyčiau taip... Mažiausiai džiugi, taip akant visokia, bet labiausiai skausminga, aip suprantu, Č.poezija per dar vieną poeziją.. Atsimenu, prašėte, kad rašyčiau aiškiau . Ne. Jums, norinčiai suprasti Čiurlionį, tokių dalykų lai nebūna.
Vytauto Landsberio esu įsigijęs knygą apie Čiurlionį vien todėl, kad ji parašyta anglų kalba, o aš jos nemoku..
Nebūčiau čia antrą kartą rašęs, bet perskaičiau amnezijos atsiliepimą.a. Duok , Dieve, ligą, apie kurią čia kalbu, kiekvienam turėti. Aš ją kol kas turiu. Ir nesigydysiu, kol pati liga nepasirtauks.
Ar irgi neaišku?

Ačiū, Pelėda, už atsiliepimą, gerbiu jūsų nuomonę,nors jos ...tikrai nesuprantu...gal čia užšifruotos jūsų mintys...jeigu kažką nuvokiu, tai esate pasipiktinęs kažkuo...visokių būna nuotaikų žmogui...linkiu šviesesnių...

Mieloji Giedre, jau rašau Jums antrą kartą po pirmo. Išeitų, kad jau trečią kartą. Bet diena man nesėkminga. Didesnis tekstas išsitrynė rašant Kaimynui, o po to rašiau Jums . Ir vėl tas pats. Todėl dabar skubu pasakyt - gerbiu, skaitau, myliu Jūsų poeziją, o per ją ir Jūs. Na, ir kas čia nesuprantamo?
O kitometrus iki Čiurlionio skaičiavau bevik tiksliai - tiek kilometyrų nuo mano tėviškės iki Druskininkų, kur jo muziejus prie Druskonio ežerėlio (anksčiau buvusios Čiurlionių sodybos), tiek iki jo gimtų namų Senojoje Varėnoje, kurioje baigiau savo mokslus vdurinėje mokykloje. Beje, kartu su Dalia Tamulevičiūte.
Bet aš vėl daug. Ar neišsitrins? Skubu spustelėti "Tinka".

AŠ nepažįstu jokiiosdalės tamulevičiūtės

Ačiū ,Pelėda, už atsiliepimą malonų ...Druskininkų apylinkės nuostabios , bet M.K.Č. DAUG KELIAVO PO KALNUS ir JO DROBĖSE kalnai labai dažni ir raiškūs savo filosofine mintimi...Man teko daugiau nei metus gyventi kalnuose kur pastoviai kopdavome, pasirinkę maršrutą...Ir todėl dar labiau priartėjo prie sielos ČIURLIONIO KALNAI...

Mes kažkodėl susirašinėjame čia...
Mums nebūtina žinoti Dalią amulevičiūtę, kaip ir Čiurlionį. Bet manau, kad Lietuvos teatrinei kultūrai, o, todėl ir visai tautos kultūrai, ji padėjusi daug. Tai režisierė. Bet dabar ne tai svarbu. Kai kuriuos savo paveikslus ( ar jų fragmentus) Čiurlionis piešė Raigardo slėnyje. Ir ne tik- piešė Druskininkų ( daugiau gal Švendubės) apylinkėse. Ir kas žino, ar čia jis nenupiešė kokių nors kalnų? Kai esi meno žmogus, kai esi kad ir čiurlioniukas, net ir Reigardo slėnyje, manau, kad įmanoma nupiešti kalnus.
Juk taip. Netikiu, kad menas gali gyvuoti be fantazijos...
Bet, Giedre, mus bars ,kad savo pamąstymams pasirinkome ne tą vietą...Būkit laiminga, būkit didelius kalnus širdyje lengvai nešiojanti.

Man būtina ŽINOTI ČIURLIONĮ,o d.t. aš nežinau ir man jos nereikia,gal ji iškilo,tose pertvarkose,man ji neegzistuoja,nes aš jos darbų nežinau...0,0,0...tuo laiku domėjausi tik,kad mūsų buržuika neužgestŲ,o ne kažkokiom kvailom teatrų fantazijomom.Jūsų nuomone gerbiu,Pelėda, ir dėkoju už ją.