Turit, miela Dalija, gyvo žodžio dovaną. Skaitau ir tarsi gyvenu jūsų pasakojime. Graudūs žodžiai, tikrovė sunki. Betgi ar būna lengvi gyvenimai? Ačiū Jums, už pasidalinimą.
Taip. Ir ne tik nemigos naktim. Atmintis su viskuo yra turtas, paguoda, mokytojas, pokalbio bendrininkas.
Atsiprašau, tuščiažodžiauju. Trumpai tik pasakysiu, kad rašote įtaigiai. Skaityti traukia paprastumas, minties aiškumas, nuoseklus dėstymas.
Nors epizodas iš labai tolimų laikų, tema nėra senovinė. Kitas gal po savo kokio etapo pasakytų: „Nesigailiu. Bent žinau, kad buvau laimingas...“
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-05-18 20:07:45
Nuomonė apie tavo raštus nesikeičia. Ji gera.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-05-18 14:39:17
Tiesiog džiaugiuosi skaitydama, nes matau tuos gyvenimus... ačiū
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-05-17 19:12:32
Turit, miela Dalija, gyvo žodžio dovaną. Skaitau ir tarsi gyvenu jūsų pasakojime. Graudūs žodžiai, tikrovė sunki. Betgi ar būna lengvi gyvenimai? Ačiū Jums, už pasidalinimą.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-05-17 13:51:16
Taip. Ir ne tik nemigos naktim. Atmintis su viskuo yra turtas, paguoda, mokytojas, pokalbio bendrininkas.
Atsiprašau, tuščiažodžiauju. Trumpai tik pasakysiu, kad rašote įtaigiai. Skaityti traukia paprastumas, minties aiškumas, nuoseklus dėstymas.
Nors epizodas iš labai tolimų laikų, tema nėra senovinė. Kitas gal po savo kokio etapo pasakytų: „Nesigailiu. Bent žinau, kad buvau laimingas...“
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-05-17 08:49:01
Dar viena puikiai nutapyta gyvenimo drobė. Sodrūs vaizdai, jautriai pamatyta ir puikiai perteikta. Dėkui.