Bet ar vien amžiai kalti? Juk yra namų, kur vaikai iš kartos į kartą vis dar turi paprastų žaislų, neišnyko knygos, yra dar ir širšūnų, raganų, vilkų, velnių ir princų.
Man rodos, visada egzistavo nesusisiekiančio turinio indai, tiesiog dabar jų daugiau.
Kai dar labiau suabejosiu dėl savo tikslingumo, bandysiu ir aš pasiguosti: jau ne Karabachas, bet vis tiek krachas.
Ir laiškučius žinau (Nekišk nagučių iki Naujų metučių). Arba: Sakei rašyti atminimą, o ką rašyti – nesakei. Linkiu tau laimės begalinės ir mokytis labai gerai.
----
Reziumė: 1) prozą tiesiog per ilgai užtrunka skaityti; 2) ir jauni (ta prasme, kad tematika skiriasi) vienas kitu nebūtinai domisi; 3) būna ir šiuolaikinių reliktų – nesuprasi, apie ką; 4) rašo kas ką ir kiek nori, skaitytojas bent vienas visada yra.
Mano šiek tiek vėlesnė karta rašė taip: "Du nykštukai valgo blyną, net dantukai traška. Parašysiu atminimą ir padėsiu tašką." Ačiū, kad priminėt, tai kas šviesu ir gera.
Manau, kad tas posmas labai protingas. Ir rašytas tuomet, kai byrėjo dantukai, dar auginti motinos pienu.. Smagu, kad tas posmas man asmeniškai ir dabar tinka. Braškėjo, klibėjo tie dantys, pats juos skaudančius klibinau ir žiū, kad beveik nieko ir neliko.
Na, o pradžia, mano supratimu, perdėta. Matyt, ruošeisi eilėmis kūrinį rašyti...
Su didžiuliu pasimėgavimu perskaičiau jūsų atminimą. Gal dėl to, kad viskas taip pažįstama, o gal dėl gyvo, šmaikštaus žodžio. Laimė turėti jus ŽŽ svetainėj. Ką - turėti, tiesiog matyti ir prisiliesti prie taip gražiai aprašomo laikmečio, istorinio puslapio didelėj gyvenimo knygoj... ir gerai, kad ji vis rašoma, kad ir kompiuterizuotai, bet rašoma. Apie save, apie kitus... Sėkmės , miela Dalija, kūryboj. Kol dar žodis klauso - rašykit :)
Pono valia didesnė už kumelio - ar ne taip kartas nuo karto patariate man? Labai jau braškantis gavosi šitas blynas - net dantys atšipo, kol sukramčiau... Ir užspringau, kai perskaičiau pabaigą.Jei būčiau Buratinas, gal protingai patylėčiau, bet esu gyva senstelėjusi asmenybė, todėl prašau prieš šokant nuo tilto dar kartą suskaičiuoti visus skaičiusius. Juk kai kas ir iš labai garsių numirė tiek dėmesio nesulaukęs...Ak, tie norai, dvejonės! Nepasiduokim vaiduoklių nustumiami.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-03-09 20:40:50
Bet ar vien amžiai kalti? Juk yra namų, kur vaikai iš kartos į kartą vis dar turi paprastų žaislų, neišnyko knygos, yra dar ir širšūnų, raganų, vilkų, velnių ir princų.
Man rodos, visada egzistavo nesusisiekiančio turinio indai, tiesiog dabar jų daugiau.
Kai dar labiau suabejosiu dėl savo tikslingumo, bandysiu ir aš pasiguosti: jau ne Karabachas, bet vis tiek krachas.
Ir laiškučius žinau (Nekišk nagučių iki Naujų metučių). Arba:
Sakei rašyti atminimą, o ką rašyti – nesakei.
Linkiu tau laimės begalinės ir mokytis labai gerai.
----
Reziumė: 1) prozą tiesiog per ilgai užtrunka skaityti; 2) ir jauni (ta prasme, kad tematika skiriasi) vienas kitu nebūtinai domisi; 3) būna ir šiuolaikinių reliktų – nesuprasi, apie ką; 4) rašo kas ką ir kiek nori, skaitytojas bent vienas visada yra.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-03-09 10:26:17
Mano šiek tiek vėlesnė karta rašė taip: "Du nykštukai valgo blyną, net dantukai traška. Parašysiu atminimą ir padėsiu tašką." Ačiū, kad priminėt, tai kas šviesu ir gera.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-03-08 19:35:12
Manau, kad tas posmas labai protingas. Ir rašytas tuomet, kai byrėjo dantukai, dar auginti motinos pienu.. Smagu, kad tas posmas man asmeniškai ir dabar tinka. Braškėjo, klibėjo tie dantys, pats juos skaudančius klibinau ir žiū, kad beveik nieko ir neliko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-08 18:03:37
Su didžiuliu pasimėgavimu perskaičiau jūsų atminimą. Gal dėl to, kad viskas taip pažįstama, o gal dėl gyvo, šmaikštaus žodžio. Laimė turėti jus ŽŽ svetainėj. Ką - turėti, tiesiog matyti ir prisiliesti prie taip gražiai aprašomo laikmečio, istorinio puslapio didelėj gyvenimo knygoj... ir gerai, kad ji vis rašoma, kad ir kompiuterizuotai, bet rašoma. Apie save, apie kitus... Sėkmės , miela Dalija, kūryboj. Kol dar žodis klauso - rašykit :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-03-08 11:54:56
Pono valia didesnė už kumelio - ar ne taip kartas nuo karto patariate man? Labai jau braškantis gavosi šitas blynas - net dantys atšipo, kol sukramčiau... Ir užspringau, kai perskaičiau pabaigą.Jei būčiau Buratinas, gal protingai patylėčiau, bet esu gyva senstelėjusi asmenybė, todėl prašau prieš šokant nuo tilto dar kartą suskaičiuoti visus skaičiusius. Juk kai kas ir iš labai garsių numirė tiek dėmesio nesulaukęs...Ak, tie norai, dvejonės! Nepasiduokim vaiduoklių nustumiami.