← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/78155

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-02-06 09:43:01

Stipru, gilu, galiu pasimokyti.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-02-01 17:16:42

Gražiai suguldyti žodžiai, kaip nugludinti akmenėliai...  Puikus eilėraštis.

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2015-02-01 17:09:07

Tokių eilių niekada negana. Rašykite :)

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2015-02-01 11:15:20

Čia, regis, miela ir akmeniu  pabūti.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-01-31 20:32:17

Čia turbūt apie akmenis, kaip apie tvirtą tikėjimą... protingos eilės...

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2015-01-31 19:53:11

Gal namui, gal priešui, gal svies kas į dangų,
Kad krisdamas žemėn miglas išbaidytum.“


Bravo!

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-01-31 19:50:01

Pernelyg retai rašot. Noriu daugiau :) Puikiai.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-01-31 18:08:24

tiek daug čia telpa...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2015-01-31 17:37:14

Puikus darbas, tik kiek liūdnokas. O vasario 8 d. „Vitražų" dešimtmečio koncerte vėl dainuosim „Šventadienį". Kolektyvo istorijon įsirašei tvirtai.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-01-31 14:54:59

Gilus išmąstytas kūrinys.
2-ą posmą dar galima tobulinti; gal geriau būtų, jei: tikėjimo akmenis renki(slepiu) į užantį — gal namui, gal priešui, gal mesti į dangų?...
O ir kas tie tikėjimo akmenys? To tikejimo ir taip per daug pasaulyje.