Nuostabus, ramus laukimas...o tą baravyką tikrai dar surasite.

Gera skaityti, jausti, matyti...apie ką berašytumėt, mylima Dalija, viskas apglostyta šiluma, meile ir tikrumu... jei internetas ne toks jau tikras, tai  jūsų pasakojimai tikrų tikriausi: kvepiantys, šviečiantys, kalbantys, skaudantys ir visada skelbiantys GYVENIMĄ... ačiū, kad dalinatės savo širdies kalbėjimais...

Pernai atrodė, kad Čilė pranašauja, o kraitelėje štai yra dar vieni metai. Kas toliau, kas pirmas nebeis baravyko, niekas nežino.
Pasaulis sukosi ir tada, kai to jo papildo, spartiklio – interneto nė užuominos nebuvo. Ir ką? Net elementarūs norai ne visada pildėsi. Grybai ekrane ir neįvykusi sufantazuota išvyka – iš gyvenimo serijos.
Jei ilgu ir vieniša priremtam, visada yra tokia prabanga – apie ką nors galvoti. Šimtas metų vaizduotės.

Susirandu akinius tolumui ir skaitymui (šiuo atveju patikrinimui ar grybas sveikas) > veiksmažodiniai daiktavardžiai su priesagomis -imas, -umas, - ymas nevartojami su naudininko linksniu paskirčiai reikšti. Todėl sakinį keičiu taip: Susiradau akinius, skirtus žiūrėti į tolį ir skaityti (o šiuo atveju patikrinti, ar grybas sveikas).
Išties, prasmingas ir nuoširdus įrašas – trumpas, tačiau nėra tik nuogai išlietas jausmas.

Žmogaus būdas visur prasimuša - ir nekantriame svečių laukime, paskutinio(?) baravyko ilgesyje, ir neišsipildžiusio dosnumo širdgėloje...Visur atrasi (ne, ne baravyką..) save..

Nesielvartauk. Baravykas toks  dalykas, kad  jeigu  tavo - nedings. Aš  savo suradau Vilniuje, Verkių regioniniame parke.