...visa diena man šiandien nušvitus stebuklinga šviesa...šviesa, sklindanti iš Jūsų žodžių...skaitau juos jau kelintą kartą...man tas Jūsų Savęspi toks poetiškai skaidrus ir amžinai gyvas įkvėpimas...
Taip ir žinojau, kad Savęsp(i) pasaulis kuriamas ne iš prieveiksmio, o iš įvardžio (pronomen).
O dėl nomen Prieteliau – žinau, kad šis žodis gajus, bet žodynas kažkodėl sako, kad tai nevartotina svetimybė. Nei prietelius, nei prietelka, o draugas, bičiulis (-ė). Anoj Savęspi daly skaičiau, kad mėgstate veltis į ginčus, bet, jaučiu, dabar Vidinis užtvos man su išorine kuoka. O vis tiek abejingai praeiti negalėjau.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-09-08 21:23:54
Moteris kūryboje užima ypatingą vietą, tačiau neretai kaip tamsos nešėja ir gundytoja. Gera, kai ji vaizduojama ir kitaip.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-09-08 18:58:45
...visa diena man šiandien nušvitus stebuklinga šviesa...šviesa, sklindanti iš Jūsų žodžių...skaitau juos jau kelintą kartą...man tas Jūsų Savęspi toks poetiškai skaidrus ir amžinai gyvas įkvėpimas...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-09-08 14:44:01
Taip ir žinojau, kad Savęsp(i) pasaulis kuriamas ne iš prieveiksmio, o iš įvardžio (pronomen).
O dėl nomen Prieteliau – žinau, kad šis žodis gajus, bet žodynas kažkodėl sako, kad tai nevartotina svetimybė. Nei prietelius, nei prietelka, o draugas, bičiulis (-ė). Anoj Savęspi daly skaičiau, kad mėgstate veltis į ginčus, bet, jaučiu, dabar Vidinis užtvos man su išorine kuoka. O vis tiek abejingai praeiti negalėjau.