Žmonės savo žiūronėliuose regi įvairiausius stikliukų derinius. Kokie jie susidėliojo kitam, galima tik pabandyti spėlioti.

Puikūs veikėjų, tiksliau sakant, gyvų ar jau išėjusių žmonių portretai. Laukiu tęsinio...

Ir vėl radau dalelę Jūsų.Dėkui.

Tai paskandino į gelmes pasakojimas. Kažkas yra bendro išsiskyrusiųjų santykiuose... O apie tą ,,paradą" - teko vieną kart matyt tragiškai žuvusios moters trijų , liūdinčių vyrų , lyg kumštin sutelktų tragedijos, buvimą, krūvoj sėdėjimą ir bendrą pokalbį... visi jie, matyt, mylėjo tą moterį...

O kad kas matuotų mūsų jėga, kai uždeda nešti būties nešulius! Kad ir apalvotos šukės, metyt, kad yra prazulinusios ne vieną sopulį, iš kurio varvėjo tikros ir karštos ašaros...Sukrečianti lemtis, o ypač tas didelis atsakomybės jausmas, jau savanoriškai užsiritintas prie visko kitoko, kas buvo nešma iš dienos į dieną...Stiprios moters, jautrios, bet nelaimingos išpažintis...Kaip po ilgos kelionės grįžau su dulkių sluoksniu, bet ne ant kūno - ant minčių, ant jausmų..

Skaičiau  sunkiai.Vos įstengiau užbaigti.
Nepatiko. Mano  akims šioje dalyje  nei vienos teigiamos  personos.