Taip, tas  senamiesčio turgus einant iš Laisvės link Pilies. Da porą metų i aš te užsukdavau  studentaudamas. Daba te fontanas. Senai te lankiausi... Kažin a fontanas da veikia?...
Pastoviai skaitau, viskas taip gražiai aprašyta, kas kartą vis ką nors naujo, apie tuos senus laikus
jaunystės dienų prisimenu...
Laukiu tęsinio ...

Puikus turgaus aprašymas... o ir ta mergaitė... - laukiu tęsinio kaip gurkšnio šaltinio vandens.

Tai, kas nutinka, turtas. Kaupiamas nelengvai, bet gelbsti, kai, Jūsų žodžiais, jau po gyvenimo. O gal kaip tik gyvenimas tikriausias tada, kada galima šitaip paglostyti, be baimės ir įtampos. Užslėpta ašarėlė irgi gyvybė. 

Ačiū Dalija, už dar vieną gyvą, išgyventą porciją... prisiminiau savo studentavimo laikus su antrame kurse gimusia dukryte... turgaus senamiestyje jau nebuvo, bet šis tas buvo labai panašu...
Godžiai lauksiu tęsinio. Jūsų pasakojimas įsuka ir grąžina atgal... perskaičius lieka meilė gyvenimui, viltis, šviesuma...

Margas skiautinys tas gyvenimas, o Autorė taip valdo žodį, kad norom ar nenorom išsimuša į paviršių tik šviesios spalvos, todėl traukia skaityti, susimąstyti ir alkti – tiek paties gyvenimo, tiek jo šviesos, tiek tokių tekstų...
Noriu dar...

Gal ir gerai, kad ir taip pabūta. Žinoma,  kai dar jaunas, kai tokia patirtis  ne tik atsiminimams.
Na, o pas  mus lietus ir perkūnija  pradėjo dundėti.