← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/75293

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-08-12 15:30:32

Iš to, ką perskaičiau šioje ir ansktesnėse dalyse, vaizdas vienas: trumpi džiaugsmo blyksniai, slaptos saviapgauliškos mintys, svarstymai, poelgiai – iš vienišųjų gyvenimų.
Tinka ir jai, ir jam, ir visiems, tik kiekvieno vienatvė kitokia ir durnystės skirtingos.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-08-12 10:33:42

Atvira ir tikra

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-08-12 07:30:37

Ši dalis pasirodė sunki ir slegianti. Bet juk taip ir turėjo būti....ačiū Dalija... Gyvenimas visko kupinas.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-08-12 06:56:27

Tokius sopulius galima atverti tik turint drąsos.Iš laiko perspektyvos kai kas gali atrodyti kitaip, negu tada, bet matyt, kad patyrimas įgyjamas už labai brangią valiutą - savo tyros sielos drumstimo kaina...Nei viena atminimų dalis nebuvo be tragiško tos kartos  gyvenimo druskos, bet ši - labai sodriai pasūdyta...Nusivylimas yra sunkesnė būsena, negu nėštumas trynukais...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-08-12 06:34:11

Pritariu Pelėdai - tokie esam... tokie buvom...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2014-08-12 06:05:32

Čia jau ir komentuoti kažkodėl nesinori. Manau, kad todėl, jog visur mūsų tokių nemažai, neapeinant ir įskundimus. Va, labai dažnai kalbame apie šimtus  tūkstančių išvežtų į tremtis, o jie irgi su pažįstamų, dažniausiai labai gerų pažįstamų parašais. Dažniau jie „seni vilkai“, negu  jauni žmonės, sakytum, nesubrendėliai. Tokių pakako ir įskundinėjant  ne tik kėgėbistams, bet ir „miško broliams“
Liūdna, bet tokie easam.