Švelni tobulai rimuota nostalgija. Skaudūs žodžiai paskutiniame posmelyje kelia prieštaravimo jausmą - tai praradimas? gailesys? priekaištas? Net išsiskyrime yra prasmė - kodėl nepaliekate vilties?
Negaliu išskirti nė vienos eilutės ar posmo. Kūrinėlis vientisai gražus. Mintis nuosekli, su kylančia vaizdinių amplitude. Tik žiūrėti į tokį meteorų lietų ir jausti, kad dar gali džiaugtis gražiais reginiais ir Jūsų eilėmis.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-12-06 06:30:01
Švelni tobulai rimuota nostalgija. Skaudūs žodžiai paskutiniame posmelyje kelia prieštaravimo jausmą - tai praradimas? gailesys? priekaištas? Net išsiskyrime yra prasmė - kodėl nepaliekate vilties?
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-09-04 17:13:17
Tikras. Dvasingas. Visatos pojūtį teikiantis dvasiai, žemiškas tiesas — žmogaus susimąstymui.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-08-11 22:33:17
Puikus darbas!
O iki dainos visai nedaug tereikia :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-08-10 21:07:27
Tikriausiai žaibai perskėlė perpus eilėraštį... o pradžia tokia nuostabi...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-08-10 07:49:29
...kaip daina...ilgesingai suskambėjo...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-08-09 22:16:17
Negaliu išskirti nė vienos eilutės ar posmo. Kūrinėlis vientisai gražus. Mintis nuosekli, su kylančia vaizdinių amplitude. Tik žiūrėti į tokį meteorų lietų ir jausti, kad dar gali džiaugtis gražiais reginiais ir Jūsų eilėmis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-08-09 17:03:10
Aš – ne ta visata,
Į kurią visad skriejai,
Tu – ne ta planeta,
Vardan ko gyvenau...labai prasmingai pasakyta...puikios eilės