← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/75222

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2014-08-07 18:01:03

Gražios tos talkų kolūkyje akimirkos, ir aš panašias prisimenu, tik jau mus vežiojo geresniu transportu, įsijaučiau į pasakojimą ir norisi vis daugiau....

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-08-06 15:24:07

Įsigyvenau į jūsų pasakojimą ...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-08-06 13:45:50

„O jei būčiau jį prakalbinusi? Tikrai būčiau, jei būčiau mylėjusi.“
O jeigu jis būt buvęs ne tik imantysis, siena būtų ištirpusi. Iki kolūkio jau turėjo šiek tiek laiko pamatyti, kad šalia galintis suprasti.
Šioje dalyje liūdna netgi ramiai – gyvena kažkur šalia viens kito santuoka susirišę širdininkai, ir tiek.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-08-06 13:20:57

...Dalija, esi stebuklas...moki kerėti savo žodžiu...taip gyva ir tikra čia viskas...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-08-06 06:50:12

Kai gyvas žodis virva per sielą, jokie komentarai negali išreikšti įspūdžio... Buvau talkoje. Ir dėkui už tai. Nepervargau. Noriu dar...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2014-08-06 05:39:35

O aš maniau, kad tu per tą netrumpą laiką japoniškus haiku „kalbini“.
Gerai taip klysti.
„Kalbink“ ir toliau juos taip.
Sėkmės, Vytury. Pelėdai irgi ryto šviesa nemaišo...