nori nenori turiu prisidėti prie liaupsių...puikiai atskleista ir išvystyta tema, toks lengvai plaukiantis eilius, gražu

Mąsčiau kurį laiką, norėdamas suprasti kodėl myliu savo miestą... Čia nėra jokio "kodėl". Tiesiog.
Ar galima šį kūrinį vadinti lengvu gūsiu patriotizmo vėjo? Manau galima :) Man patiko.

Tokios eilės jau retenybė. Šaunu!

Kaunietis nebūtų kauniečiu, jei nerastų progos pašlovinti savąjį miestelį. Tikrai, Kaunas turi savąją aurą, turi labai gerų savybių, bet yra ir blogų (kauniečiams jų geriau neminėti bo įsižeis, o tą jie moka). Kadangi esu matęs net kelis miestus, buvęs net Rygoje, tai galiu(?) išdrožti tiesiai šviesiai, kad jis yra provincialus ES imperijos užkampis. Bet gerai, kad Jo gyventojai dar mena tuos laikus, kai Miestas buvo Sostinė. Prisimenu, vaikščiodamas po Helsinkį, pagalvojau, kad, jei istorija būtų kitaip susiklosčiusi, Kaunas tikrai būtų labai panašus į jį. Bet, deja, yra kaip yra. Tiesa, kalba čia turi būti ne apie geopolitiką, o apie poeziją... Eilėraštis labai patiko...  

Galėtumėt ir dažniau atitolti nuo meilės lyrikos – šit koks gyvas, įdomus darbas:)

5.
Didelis kaip arklys.

Giliai mąstančio žmogaus, išgyvenančio gyvenimo laikinumą ir grožį  jausmų raiška poetinio žodžio priemonėmis. Švelniai, viltingai kalbate net apie skaudžius dalykus.
Puiku, dėkui.
 

Kauno vėjas :) , taip gražiai nuskambėjo... tarytum miestas būtų ypatingas, turintis savo vėją, savo poetą, savo meilę... net alsavimą ypatingą. Išmylėtas...

Darbas meistrą giria..Lyrikams senatvė negresia.

Manau, kad poezijoje leidžiami kirčiavimo nukrypimai, jei to reikalauja ritmas. Man čia viskas gražu, svarbiausia esmė.