Kaip upė - ir gilu, ir gaivu, ir malšina, ir skandina, ir plukdo..Noriu dar..

Pakeleivis žino, ką sako. O ir  kiti  iš dūšios... Bet  atrodo, kad  visi ne  su kelių metukų praeitimi ir gal panašia patirtimi. Dabartinė jaunuominė, manu, perskaitys  kitaip negu  mes.
Sėkmės linkiu. Smagu  girdėti krebždančią..

Pasikartosiu: kad būtų įdomu, skaitytoją (klausytoją) turinys įtrauktų, specialiai nereikia kurti jokių psichologinių vingrybių...
Čia gyvenimas su visom nesąmonėm, su to „atėjusio meto“ nerimu ir graudumu. Veikėjai gyvi, charakteringi, situacija, nors ir asmeninė, gali būti parodomoji-šviečiamoji... Manau, ne vienas taip arba panašiai yra žaidęs.
Parašyta puikiai, nerandu kito žodžio.

Pradedi skaityt, taip ir įtraukia, įsikaimbi į eilutes ir nepaleidi, godžiai ryji, gromuliuoji, o pasiekus pabaigą susiduri su tooooooooooookia intriga, kad ojojoj... vedybos.

Godžiai perskaičiau, turbūt, norėsis dar kartą skaityti... pilnas tikrumo ir vaizdo pasakojimas, panardinantis į apmąstymus...