man tai taip nebūna, kad rūkas sausesnis už viską, rūkas, dulksna, patinka, ir saulėta patinka, bet kad rūkas sausesnis už upę - jis net šlapesnis už upę, kadangi oda jį lygina su oru, o upėje, vandenyje, nėra palyginimo su oru - odai rūkas šlapesnis, drėgnesnis už vandenį. Gal Jūs nejautėte, neįsiklausėte - gal jums kas nors trukdė į tai įsiklausyti, ką jaučiate sąveikoje su rūku - trukdė kas nors, pavyzdžiui poreikis draugijos, ir iškreipė "koks yra rūkas"?.. ;) neturiu tokį sunkumų, kokie gali kažką čia (kaip yra dėstoma tekste) apnikti - ne mano... ir neturiu tokių prisirišimų, kad norėt "pakartot - pa-kar-tot..." - čia ir dabar pasaulis kinta, visada kinta, visada - tik matyk, jausk.
Oi, meilės poete, per anksti dar au apie tokia atmintį: Atminki, dar kartą, dar kartą, dar kartą...
Kol dar aš neišėjęs, per anksti. O aš net ir nežadu į tokią kelionę. Kam, jeigu man gerai ir čia.
Būk drūtas!
Paskutinės eilutės netikėtos, vėl grįžtama į pirminę lyrinio subjekto būseną. Neilgas eilėraštis, bet tiek jame veiksmo, kad neužtenka perskaityti vieną kartą. :) Dar kartą prisiminkime, jog atmintis išsaugotų brangius atsiminimus...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lolita
Sukurta: 2014-07-21 00:18:46
gerai, labai gerai... :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-07-19 20:58:36
Gera nubusti taip pažadintam... :) Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-19 16:44:01
vienu ypu perskaičiau ir taip viskas gražu, glotnu ir tikra, neturiu daugiau ko bepridėti
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-19 15:58:30
Tiesiog maudosi mano dūšia Jūsų eilėse. Nulenkiu galvą
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-19 14:33:53
man tai taip nebūna, kad rūkas sausesnis už viską, rūkas, dulksna, patinka, ir saulėta patinka, bet kad rūkas sausesnis už upę - jis net šlapesnis už upę, kadangi oda jį lygina su oru, o upėje, vandenyje, nėra palyginimo su oru - odai rūkas šlapesnis, drėgnesnis už vandenį. Gal Jūs nejautėte, neįsiklausėte - gal jums kas nors trukdė į tai įsiklausyti, ką jaučiate sąveikoje su rūku - trukdė kas nors, pavyzdžiui poreikis draugijos, ir iškreipė "koks yra rūkas"?.. ;) neturiu tokį sunkumų, kokie gali kažką čia (kaip yra dėstoma tekste) apnikti - ne mano... ir neturiu tokių prisirišimų, kad norėt "pakartot - pa-kar-tot..." - čia ir dabar pasaulis kinta, visada kinta, visada - tik matyk, jausk.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-07-19 13:00:32
Įdomiai, bet man Jūsų meilės lyrika labiau patinka...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-07-19 08:17:44
Oi, meilės poete, per anksti dar au apie tokia atmintį:
Atminki, dar kartą, dar kartą, dar kartą...
Kol dar aš neišėjęs, per anksti. O aš net ir nežadu į tokią kelionę. Kam, jeigu man gerai ir čia.
Būk drūtas!
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2014-07-19 00:21:10
Paskutinės eilutės netikėtos, vėl grįžtama į pirminę lyrinio subjekto būseną. Neilgas eilėraštis, bet tiek jame veiksmo, kad neužtenka perskaityti vieną kartą. :) Dar kartą prisiminkime, jog atmintis išsaugotų brangius atsiminimus...