Fantastinio detektyvo formą neblogai vystė lietuvių fantastas Uteniškis Silvestras Sinkus ("Mėlyno kranto respublika") apie Fanterį ir t.t. Tad automatiškai skaičiau ir šį kūrinį siejau su minėto autoriaus fantastika. Deja, vien laiko tema jūsų kūrinyje švelniai tariant yra "padrožta".
na kūrinys labai jau šabloniškas. idėja sena, perteikimas paviršutiniškas. gal autorius norėjo parašyti kažką naujoviško, intriguojančio, bet išėjo visiška banalybė. skatai ir žinai kas bus toliau. veiksmas per daug greitai rituliuojasi, veikėjai neturi gyvybingumo. jie juda, kalba dirbtinai, kalba labai jau pilka. profesorius ir jo mokinys tarsi iškritę iš mėnulio. pillkos pelytės. veikėjų poelgiai tipiniai. jeigu čigonas- tai vagis, jeigu profesorius- tai išsibalškęs, asistentas- pavyduolis. pabaiga beveik nuspėjama. vienu žodžiu kūrinys nuobodus.
Iš pradžių tas ginklas priminė vaikų naudojamus lazeriukus su keičiamais antgaliais… betgi paskui „surimtėjo“. Aš, skaitytojas, irgi. Kaip pėdsekys slinkau paskui herojus. Intriga išliko iki galo.
Nors manipuliacijos su laiku bendrai nėra naujovė, bet karpymo ir įklijavimo idėja išnaudota įdomiai.
Įvairūs netikslumai
Santrauka. Kuria prasme randasi? Jeigu tai reiškia yra, žodis randasi nevartotinas.
Nebūtų sugalvojęs net savo lakioje vaizduotėje > stilius (sugalvojęs vaizduotėje)
galiu perkelti ... atskirą epizodą vieningoje įvykio eigoje > stilius
Keliose vietose pastebėjau dažną gi. Ten, kur galima pasakyti o, reikėtų keisti. Sekančią akimirką > kitą (reikšme „tolesnę“) Kad apsidrausti, tam tereikia fiksuoti kuo daugiau įvykių > kad apsidraustum (bendratis su kad tikslui reikšti nevartotina)
Gerbūvis – nevartotinas žodis; kadangi tame sakinyje jau yra gerovė, reikėtų pagalvoti
(pervažoje po įvykio) Matyt, žmogeliai suprato, kas atsitiko, bet nesuvokė > manau, kad nesuprato
Norite būti turtingu? > turtingas
Vis tik > visgi, vis dėlto
(čigoniukas tampo rankovę) mintyse susikurto geradario > nesupratau, kodėl susikurto
(pabaigoje) Pasiekus gatvės vidurį, tarsi iš niekur vos prieš metrą nuo mokslininkų > vos metras, vos per metrą
Mokslininko naivumas irgi keistas. Nors gal taip parodytas išsiblaškymas ar pan. Sakykim, nepajuto, neapskaičiavo pavojaus. Bet keista, kad apsižiūrėjęs mokslininkas iškart įtaria čigoniuką. Kodėl, pavyzdžiui, į galvą jam neateina mintis, kad ginklą tiesiog galėjo pamesti? Ar tai intuicija, ar kas?
Kita pataisysiu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2014-02-26 18:09:27
Fantastinio detektyvo formą neblogai vystė lietuvių fantastas Uteniškis Silvestras Sinkus ("Mėlyno kranto respublika") apie Fanterį ir t.t. Tad automatiškai skaičiau ir šį kūrinį siejau su minėto autoriaus fantastika. Deja, vien laiko tema jūsų kūrinyje švelniai tariant yra "padrožta".
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-02-16 19:16:54
na kūrinys labai jau šabloniškas. idėja sena, perteikimas paviršutiniškas. gal autorius norėjo parašyti kažką naujoviško, intriguojančio, bet išėjo visiška banalybė. skatai ir žinai kas bus toliau. veiksmas per daug greitai rituliuojasi, veikėjai neturi gyvybingumo. jie juda, kalba dirbtinai, kalba labai jau pilka. profesorius ir jo mokinys tarsi iškritę iš mėnulio. pillkos pelytės. veikėjų poelgiai tipiniai. jeigu čigonas- tai vagis, jeigu profesorius- tai išsibalškęs, asistentas- pavyduolis. pabaiga beveik nuspėjama. vienu žodžiu kūrinys nuobodus.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-15 20:56:35
Iš pradžių tas ginklas priminė vaikų naudojamus lazeriukus su keičiamais antgaliais… betgi paskui „surimtėjo“. Aš, skaitytojas, irgi. Kaip pėdsekys slinkau paskui herojus. Intriga išliko iki galo.
Nors manipuliacijos su laiku bendrai nėra naujovė, bet karpymo ir įklijavimo idėja išnaudota įdomiai.
Įvairūs netikslumai
Santrauka. Kuria prasme randasi? Jeigu tai reiškia yra, žodis randasi nevartotinas.
Nebūtų sugalvojęs net savo lakioje vaizduotėje > stilius (sugalvojęs vaizduotėje)
galiu perkelti ... atskirą epizodą vieningoje įvykio eigoje > stilius
Keliose vietose pastebėjau dažną gi. Ten, kur galima pasakyti o, reikėtų keisti.
Sekančią akimirką > kitą (reikšme „tolesnę“)
Kad apsidrausti, tam tereikia fiksuoti kuo daugiau įvykių > kad apsidraustum (bendratis su kad tikslui reikšti nevartotina)
Gerbūvis – nevartotinas žodis; kadangi tame sakinyje jau yra gerovė, reikėtų pagalvoti
(pervažoje po įvykio) Matyt, žmogeliai suprato, kas atsitiko, bet nesuvokė > manau, kad nesuprato
Norite būti turtingu? > turtingas
Vis tik > visgi, vis dėlto
(čigoniukas tampo rankovę) mintyse susikurto geradario > nesupratau, kodėl susikurto
(pabaigoje) Pasiekus gatvės vidurį, tarsi iš niekur vos prieš metrą nuo mokslininkų > vos metras, vos per metrą
Mokslininko naivumas irgi keistas. Nors gal taip parodytas išsiblaškymas ar pan. Sakykim, nepajuto, neapskaičiavo pavojaus. Bet keista, kad apsižiūrėjęs mokslininkas iškart įtaria čigoniuką. Kodėl, pavyzdžiui, į galvą jam neateina mintis, kad ginklą tiesiog galėjo pamesti? Ar tai intuicija, ar kas?
Kita pataisysiu.