Ir kodėl kamuolys panūdo tapti skėčiu? Taip, jau priprasta, kad išsūkius reikia stverti, nemąstant, ar tai karšta bulvė. Tekstas pilnas išminties ir daug vertingesnis už trieilį, dėl kurio teko drumsti sielą. Ieškau Jūsų kūrybos perliukų ir jais gėriuosi radusi.
Taigi, kas galėtų nuteisti? Ir visgi velniop tą senatvę... Nieko verti gal ir tie tūkstančiai haiku, su kuriais nuvirsti ir jautiesi, kad jau neatsikelsiu.
Skaičiau su įdomumu, kaip visada. Tik užuomina, ir kiekviena pastraipa skatina pamąstyti. Jūsų tekste visada randu artimo, ta nerimastis, abejonės taip žmogiška... Tai, kas išgyventa, ir jaučiasi tarp eilučių, įtaigu, prasminga. Nuostabiai rašote, gyvai. Tas klausimas pabaigoj, atrodo, net netinka. Ir apskritai, ar gali kas teisti...
Puikiai pasitvirtina ši sentencija: „... gyvenime beveik niekas nesikartoja, viskas vyksta tarsi pirmą kartą, bent jau kaskart kitaip ir seni receptai netinka.“
O dėl haiku pagal žinomą paveikslą, ne tik puikūs pamąstymai, bet ir nuostabiausia viena eilutė haiku tekstui: „O kaip būtų vienam?“.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-10-19 21:40:05
...paskaitai Tavo kūrybą ir kažkaip praturtėji dvasiškai...tai ir svarbiausia...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-19 17:47:14
Kažkas šaiposi, kad tai grafomanija, bet tuo pačiu rašo komentarą arba satyrą apie grafomaniją, net nesuprasdamas, kad pats niekuo nesiskiria.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-10-19 14:44:25
Ir kodėl kamuolys panūdo tapti skėčiu? Taip, jau priprasta, kad išsūkius reikia stverti, nemąstant, ar tai karšta bulvė. Tekstas pilnas išminties ir daug vertingesnis už trieilį, dėl kurio teko drumsti sielą. Ieškau Jūsų kūrybos perliukų ir jais gėriuosi radusi.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-10-19 10:32:13
Taigi, kas galėtų nuteisti? Ir visgi velniop tą senatvę... Nieko verti gal ir tie tūkstančiai haiku, su kuriais nuvirsti ir jautiesi, kad jau neatsikelsiu.
Vartotojas (-a): jorima
Sukurta: 2013-10-19 09:30:10
Ypatingai jautriai ir išmintingai. Tik neabejokite - tai tikrai literatūra, kiekvienu sakiniu įlendanti į smegenis ir emocijas ir pasiliekanti.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-10-19 09:07:59
Skaičiau su įdomumu, kaip visada. Tik užuomina, ir kiekviena pastraipa skatina pamąstyti. Jūsų tekste visada randu artimo, ta nerimastis, abejonės taip žmogiška... Tai, kas išgyventa, ir jaučiasi tarp eilučių, įtaigu, prasminga. Nuostabiai rašote, gyvai. Tas klausimas pabaigoj, atrodo, net netinka. Ir apskritai, ar gali kas teisti...
Puikiai pasitvirtina ši sentencija:
„... gyvenime beveik niekas nesikartoja, viskas vyksta tarsi pirmą kartą, bent jau kaskart kitaip ir seni receptai netinka.“
O dėl haiku pagal žinomą paveikslą, ne tik puikūs pamąstymai, bet ir nuostabiausia viena eilutė haiku tekstui: „O kaip būtų vienam?“.
Ačiū Jums.