← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/63751

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-02-04 13:58:12

Ei va reikėtų rašyti eiva - niekas klaidos nematė, o aš kartais su gramatika pykstuosi :(

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-08-09 00:13:45

Na, taip, Barabui būčiau linkęs pritarti, bet tokia eiliaus forma... Gal iš tiesų aš pernelyg įsitraukęs į formą, o ne į turinį :(

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2012-07-26 16:24:42

šį kartą neblogai
gal nereikėtų paskutinės eilutės - taip erdviau būtų
ir pirmame posme viskas per daug smulkmeniška

Anonimas

Sukurta: 2012-07-26 13:52:18

na, viskas čia aišku, pirmas rytinis pasirąžymas, o antras jau atgulimas
Barsto vario lapus – upėj takas nutįsta it gluodenas... ši eilutė labai graži

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2012-07-26 11:34:37

Kada nors neišauš, Kai dangus bus aptemęs,
Atsigulsiu pavargęs tarp žemės delnų...man labai gražu, gilu ir prasminga, tik negavau atsakymo kur -
nupėduoja per suodiną?-

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-07-26 11:22:53

Tokiais gyvais paveikslais — į tai, kas labai artima, gyva, svarbu...
Patiko :)

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2012-07-26 11:01:00

Gili ir graži filosofinė mintis. Gerai pasakyta.

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-07-26 08:39:23

Lennonui, Kaip ir sakiau /grįžo ir čiulba tarp šakų/Jei nori medžiagos kritikai,
Kritikuok mane tikrai rasi 1000 kartų daugiau prie ko prikibti.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2012-07-26 08:38:49

Eilėraštis tyras kaip rasa. Ir šššša, pamokslaujantys kritikai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-07-26 01:10:10

Klausyk, kritike, kuris žino ką reikia daryti, o ką negalima daryti, aiškinu, nes, kaip matau, tau mano kūryba kliūva (ir tik mano). Įžanga tam, kad matau koks tas gyvenimas - man jis gražus. Tai didesnė dalis pirmo posmo. Antra dalis (pirmo posmo pabaiga ir antro pradžia) yra pamąstymas apie tai, kad reikia save atiduot tam, kas leido matyt tą gyvenimą. O trečia dalis - pabaiga - apie tai, kad galbūt mes nė negyvenam, tai tiesiog tėra sapnas arba... amžinybė. Man tai čia viskas rišasi, o jei tau nesiriša, tai bandyk paanalizuot dar likusius 450 eilėraščių. Nors ką aš čia, tu tai darei ir anksčiau, tik kitaip save pasivadinęs... O kur žiūri moderatoriai?