... skaudoka kalba... suvokiama, priimtina, taciau - skaudoka. Matyt, kaip ir gyvenimo vingiai, kartais būna skaudūs :)

Dėl "užsižaidimo"...
Taip, yra čia jo, bet man atrodo, kad žaidimo elementai pas mus čia išnykę. Visko yra, proto filosofijos gal daugiausia, o va tokio žmogaus prie alaus ar žaidžiančio savo patirtimi žmogaus lyg ir reta. Todėl ir sumaniau paplėpėt su savo Vakaru. Tiesiog paplepėti apie sutiktus ir gerai žinomus dalykus, smuikuojant dviem lazdom...
Ir save prisimenu taip muzikuojant – viena lazda kaip smuikas, kita – kaip smičius. O muzika puiki? Negi neatsimenate?

Išties užsižaista turputį :). Šiaip artimas, dėl to patiko.

gera mintis apie nepamatytą dieną. Visada taip atrodo - dienos mažai. O juk vaikystėje ji tokia ištęsta atrodydavo, kad kartais norėdavosi jau ryt... :(

Gražus ėjimas nuo ryto nakties link...

taip ir dingsta dienos, ne laiku užgriuvusios...
Nepamatę vienas kito:
Diena - manęs,
o aš - Dienos.
Lemtį priimti dviese su Vakaru ?!...
Žaismingi pamąstymai apie rimtus dalykus. Patiko.