Šaltais žiemos vakarais.
Ir aš neliūdžiu.
Juk kartais noris ir vienumoj pabūti,
Pajust tą paslaptingą tylą.
O toj tyloj pražydusius žiedus surinkt
Kaip meilės eleksyrą.
Lai jie posmais eilėse
Prabyla ---> šito atsisakius, būtų neblogas, vientisas darbas. nurodytos eilutės tarsi prikabintos, neatitinka kūrinėlio atmosferos:)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-05 18:17:52
Šaltais žiemos vakarais.
Ir aš neliūdžiu.
Juk kartais noris ir vienumoj pabūti,
Pajust tą paslaptingą tylą.
O toj tyloj pražydusius žiedus surinkt
Kaip meilės eleksyrą.
Lai jie posmais eilėse
Prabyla ---> šito atsisakius, būtų neblogas, vientisas darbas. nurodytos eilutės tarsi prikabintos, neatitinka kūrinėlio atmosferos:)
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2012-02-05 18:00:04
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Gražūs nėriniai, dvasios atgaiva - kūryba ir...laisvė.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-05 16:36:22
manau, nuo ,,Juk kartais noris...'' buvo galima truputį kitaip, bet šiaip - šaunus darbas. Gražiai sugretinti nėriniai, vienatvė, eilės.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-02-05 13:18:48
Taip ir matau, kaip nėrinys į eilėraščio posmelius nubėga. Puikus darbas.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2012-02-05 12:11:48
Liūdi... Ir nėrinys tą visad atspindės.
Poetiškai gražiai mintis nunerta.
Vartotojas (-a): Gintenis
Sukurta: 2012-02-05 12:01:43
Laikini vienatvės laiptai, vedantys į dvasines ir fizines aukštumas.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2012-02-05 11:36:19
Dvelkia ramybe ir jaukumu.
Anonimas
Sukurta: 2012-02-05 11:15:59
Taip, tik vienatvėje pajauti tą paslaptingą tylą... Gražus ir jaukus kūrinys.