← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/58701

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2012-01-26 16:12:04

Balos telkšo. Tai – irgi vanduo.
Pilki debesys. Irgi padangė...

Šios eilutės mane labiausiai užkabino...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2011-11-12 22:46:38

Vistiek pabaigoje išsprūsta paguodos žodžiai :)
Nuoširdu, miela.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2011-11-12 22:02:41

Kai nuoširdu, tai ir gražu
Būk drūtas!

Anonimas

Sukurta: 2011-11-12 17:42:57

"Balos telkšo. Tai – irgi vanduo.
Pilki debesys. Irgi padangė...":)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-11-12 13:29:17

Gerai, kai padėtis nėra tragiška. Smagu skaityti.
Ir kaipgi vandenio kūriniuose apseit be vandens? Jo turi būti... :)))

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2011-11-12 13:06:04

Tiek daug gilaus jausmo! O ir eiliavimas puikus. Geras ir tiek.

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2011-11-12 12:45:33

Puikiai! :))

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-11-12 12:39:03

jei beliko ..tiktai trupiniai ir tas peilis, kurs širdį subadė¨, tai neverta ir apgailestauti tokios praeities,
Įdomus darbas,išjaustas.

Anonimas

Sukurta: 2011-11-12 09:49:50

Gana jaunatviškas, švelnus ir ilgesingas. O paskutinėse eilutėse viltis visai elegantiškai susiskaitė )

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2011-11-12 08:50:06

Nors ir liūdnokas, bet dainingas...
Niekada nevėlu, niekada,
bus dar to tyro vandens
ir vėl kvietkai žydės,
atsigausime...