Sunku čia be tos su 36 žolytėmis ginčytis, bet atsiradus progai- lyg ir galima būtų, o pradžiai gal pasakysiu: nemanau, kad kaip individai esme labai skirtingi. Jeigu apnuogintume save iki tiek, kiek sugebame, tai panašumai, (o gal ir tapatumai) gerokai pranoooooktų skirtumus ir mielas Algirdas gal net nustebtų pamatęs, kokia nemaža dalis jame yra Prano... Toks panašumas, (net tapatumas) ir sukišo į vieną kategoriją - Žmogus. Įsivaizduoju gydytoją, kuriam reikėtų mus gydyti ( net tą pačią ligą) kiekvieną kitaip, tik todėl, kad aš vis dėlto ne Algirdas, o Pranas.. Na, o filosofija, žinoma, ji visuomet įdomi, ten daug įvairiausių filosofų, bet, sakyčiau, visi be išimties daug kuo panašus į karietos vežėją, arba kitaip- kiekviename iš jų nemaža dalis Algirdo ir Prano, nepaisant ar jie seniai seniai gyveno, ar dar tik gyvens, ar gyvena dabar.
Va ir Seneka jau beveik apieš du tūkstančius metu kalba apie senolius, kurie, girdi,(cituoju)- dar mūsų senoliai suprato, vėlu taupyti, kaip dugnas matyti.
Betgi tai labai dažnas mūsų visų sakomas posakis.
O ar reikia absoliutinti, kad jį pasaulyje pasakom įvairiomis kalbomis, žodžiu- kitaip?
Ta va kokie pamąstymai, kai be kleboniškos.
Nepasitikiu skaičių magija: du - tegali būti žmogaus technologijų gaminiai, preciziškai tapatūs, nors ir šiuose technologijose yra terminas - "tolerancija"- leistina gamybos paklaida.
Būties fenomenas - individuali substancija, Būties vienetinė nekartojamos formos ir turinio
išraiška, individualus substancinis individas, tad du - Liucijus Seneka ir Pranas Karlonas niekaip ir niekad negalima tarp jų padėti lygybės ženklo, o jei dar du - Ražas ir Aldona, tarp kurių irgi negali būti lygybės ženklo, tad ir sudėti Liucijų, Praną, Ražą ir Aldoną neįmanoma, nes jie vienetiniai ir nedalomi, tad, šią matematinę išraišką 2x2=4 braukiu, nes net 2+2=4 neatitinka substancinio individo sampratos, net 1+1+1+1=4, neįmanoma, nes prie šių vienetų žmogiškųjų gaminių technologijoje tektų atimti ar pridėti "toleranciją" - leistiną gamybos paklaidą...juk net žmogiškoje "žinių gamyboje", pilietinės visuomenės gamyboje" egzistuoja ugdymo, gamybos paklaidos...asocialai. marginalai. paraštiniai...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-08-19 17:16:39
Sunku čia be tos su 36 žolytėmis ginčytis, bet atsiradus progai- lyg ir galima būtų, o pradžiai gal pasakysiu: nemanau, kad kaip individai esme labai skirtingi. Jeigu apnuogintume save iki tiek, kiek sugebame, tai panašumai, (o gal ir tapatumai) gerokai pranoooooktų skirtumus ir mielas Algirdas gal net nustebtų pamatęs, kokia nemaža dalis jame yra Prano... Toks panašumas, (net tapatumas) ir sukišo į vieną kategoriją - Žmogus. Įsivaizduoju gydytoją, kuriam reikėtų mus gydyti ( net tą pačią ligą) kiekvieną kitaip, tik todėl, kad aš vis dėlto ne Algirdas, o Pranas.. Na, o filosofija, žinoma, ji visuomet įdomi, ten daug įvairiausių filosofų, bet, sakyčiau, visi be išimties daug kuo panašus į karietos vežėją, arba kitaip- kiekviename iš jų nemaža dalis Algirdo ir Prano, nepaisant ar jie seniai seniai gyveno, ar dar tik gyvens, ar gyvena dabar.
Va ir Seneka jau beveik apieš du tūkstančius metu kalba apie senolius, kurie, girdi,(cituoju)- dar mūsų senoliai suprato, vėlu taupyti, kaip dugnas matyti.
Betgi tai labai dažnas mūsų visų sakomas posakis.
O ar reikia absoliutinti, kad jį pasaulyje pasakom įvairiomis kalbomis, žodžiu- kitaip?
Ta va kokie pamąstymai, kai be kleboniškos.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-08-19 14:12:01
Nepasitikiu skaičių magija: du - tegali būti žmogaus technologijų gaminiai, preciziškai tapatūs, nors ir šiuose technologijose yra terminas - "tolerancija"- leistina gamybos paklaida.
Būties fenomenas - individuali substancija, Būties vienetinė nekartojamos formos ir turinio
išraiška, individualus substancinis individas, tad du - Liucijus Seneka ir Pranas Karlonas niekaip ir niekad negalima tarp jų padėti lygybės ženklo, o jei dar du - Ražas ir Aldona, tarp kurių irgi negali būti lygybės ženklo, tad ir sudėti Liucijų, Praną, Ražą ir Aldoną neįmanoma, nes jie vienetiniai ir nedalomi, tad, šią matematinę išraišką 2x2=4 braukiu, nes net 2+2=4 neatitinka substancinio individo sampratos, net 1+1+1+1=4, neįmanoma, nes prie šių vienetų žmogiškųjų gaminių technologijoje tektų atimti ar pridėti "toleranciją" - leistiną gamybos paklaidą...juk net žmogiškoje "žinių gamyboje", pilietinės visuomenės gamyboje" egzistuoja ugdymo, gamybos paklaidos...asocialai. marginalai. paraštiniai...