geriausia po viso srauto atsikvėpti - eiti į javus raštelio ieškoti.

Įmantru, pretenzinga, tačiau temos gretinamos, deja, neskoningai. (Mano nuomone). Taip pat: prisiminkime, jog skonis ir stilius labai subjektyvu. Tad- visada yra dvi nuomonės. Gražiai išreikštos mintys, lydinimos gamtos peizažų- juos ir pasilikčiau, nepainiodama fragmentų, suteikiančių kūriniui eklektikos.

Visko čia yra (nors ir gana trumpame tekste): falšstartas (pirmasis žodis), slaptos vietos, muzikos pradžiamokslis ir net dideli plotai... glamonių. Žodžiu, ūkiškai, net su patirtimi – trečiąkart. Su kuo ir sveikinu!

"Hektarų glamonėse" suprantu ir man tai net labai gražu, vaizdinga, tačiau dėl kitų Ramunės įvardintų dalykų, solidarizuojuosi su ja. Taip pat ir dėl pastebėjimo, kad "yra gražių vietų"

patiko, dailios eilutės išties, daug pasakyta )