aš tikriausiai gan atsainiai pirmą sykį perbėgau eilutėmis, atsiprašau - pasitaisau:
kiek lyrikos šiose eilėse, tik pažvelkit, autorius lyrinis herojus visą naktį blaškosi palūbėm, po to patvoriais pasiramsčiuodamas išsiveržia į pievas, voliojasi lyg kūdikis rudeniniuose lapuose, skina avietes, net braškių atranda!
pareina paryčiais, tikriausiai upėj išsiprausęs, gal įkritęs netyčia - kokia tragiška situacija, pareina žvangindamas grandinėm!!!(na tai kas, kad nuo šuns būdos, kitokių neranda ir tai dar labiau paaštrina situaciją), kūnas pilnas išpampusių erkių - rytas vadinasi, jis jas trauuuukia ir skauuuda...kilpą ant kaklo užsineria ir į būdą - darban :(
auuuu....negaliu be emocijų skaityt tokios poezijos, gilu... :D
Ech, moterys... O juk aš esu jaunasis (ar tikrai jaunasis?) natūralistas. Man ir erkė prisisiurbusi gražu, ir voras pasikoręs. Tai - gamtos dalis. Įtariu Maybe esant materialistę, nes jai gražiausios vietos apie auksą ir monetas :)
Aukso raidėm šešėliuos beržai sakinių prisirašė,
Pievos rinko monetom smulkiom išsibarsčiusią grąžą.
O kažkur pamiškėj aidas giesmę lakštingalos gaudė,
Po kepurių snapais atsimerkė avietės paraudę.
pradėjus skaityt atsivėrė nuostabios metaforos, vat tai nuostabioji Kaip lietaus lyrika, pamaniau, bet po to visos tos musės, erkės, šuns būdos taip viską išblaškė, kad tą kilpą atlaisvėjusią panorau užveršt ant autoriaus kaklo ir gerokai padusint :D
tokias metaforas ištaškyt belekaip ir belekur - neatleistina!
į darbą jam, o kas mums darbo, ar į darbą ar į pensiją, mes norim sielai atgaivos nuo - iki, jei jau pradžioje bandyta atgaivint, tai pabaigoje užsiurbė erkės ir negyvai - ačiū. :(
Kaipgi rytas nebus panašus į erkę, jei tiek daug judėjimo, vizijų ir kitokių nuostabių dalykų negrąžinamai nusinešė naktis. Įdomu buvo ir man paviešėti tame Jūsų susikurtame pasaulyje.
O tai ką - gal į pensiją skubi?
Baik! Ir džiaukis net ir Dievo neminėdamas, kad "ir vėl į darbą". Žinoma, ir iš jo mokėk į pasaulį žiūrėti per moteris atsimindamas, kad negražių nebūna! Tuomet vorai, erkės, musės pranyks iš akiračio...
Anonimas
Sukurta:
2010-11-22 01:22:16
Šaunus, Kaip lietau, eiliukas. Ir jo autorius. Ačiū, šypsausi.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-23 21:40:45
Ir vėl - į darbą...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-22 15:09:00
aš tikriausiai gan atsainiai pirmą sykį perbėgau eilutėmis, atsiprašau - pasitaisau:
kiek lyrikos šiose eilėse, tik pažvelkit, autorius lyrinis herojus visą naktį blaškosi palūbėm, po to patvoriais pasiramsčiuodamas išsiveržia į pievas, voliojasi lyg kūdikis rudeniniuose lapuose, skina avietes, net braškių atranda!
pareina paryčiais, tikriausiai upėj išsiprausęs, gal įkritęs netyčia - kokia tragiška situacija, pareina žvangindamas grandinėm!!!(na tai kas, kad nuo šuns būdos, kitokių neranda ir tai dar labiau paaštrina situaciją), kūnas pilnas išpampusių erkių - rytas vadinasi, jis jas trauuuukia ir skauuuda...kilpą ant kaklo užsineria ir į būdą - darban :(
auuuu....negaliu be emocijų skaityt tokios poezijos, gilu... :D
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-11-22 14:09:23
Labai jaukiai apie paprastas, kasdieniškas akimirkas... O pabaiga priplojo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-22 13:48:38
Ech, moterys... O juk aš esu jaunasis (ar tikrai jaunasis?) natūralistas. Man ir erkė prisisiurbusi gražu, ir voras pasikoręs. Tai - gamtos dalis. Įtariu Maybe esant materialistę, nes jai gražiausios vietos apie auksą ir monetas :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-22 13:25:38
Aukso raidėm šešėliuos beržai sakinių prisirašė,
Pievos rinko monetom smulkiom išsibarsčiusią grąžą.
O kažkur pamiškėj aidas giesmę lakštingalos gaudė,
Po kepurių snapais atsimerkė avietės paraudę.
pradėjus skaityt atsivėrė nuostabios metaforos, vat tai nuostabioji Kaip lietaus lyrika, pamaniau, bet po to visos tos musės, erkės, šuns būdos taip viską išblaškė, kad tą kilpą atlaisvėjusią panorau užveršt ant autoriaus kaklo ir gerokai padusint :D
tokias metaforas ištaškyt belekaip ir belekur - neatleistina!
į darbą jam, o kas mums darbo, ar į darbą ar į pensiją, mes norim sielai atgaivos nuo - iki, jei jau pradžioje bandyta atgaivint, tai pabaigoje užsiurbė erkės ir negyvai - ačiū. :(
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-11-22 11:54:24
Nepaprastai gyvas tas pasaulis, girdžiu kvėpuojant. Puiku.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-22 11:01:19
Kaipgi rytas nebus panašus į erkę, jei tiek daug judėjimo, vizijų ir kitokių nuostabių dalykų negrąžinamai nusinešė naktis. Įdomu buvo ir man paviešėti tame Jūsų susikurtame pasaulyje.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-11-22 05:03:45
O tai ką - gal į pensiją skubi?
Baik! Ir džiaukis net ir Dievo neminėdamas, kad "ir vėl į darbą". Žinoma, ir iš jo mokėk į pasaulį žiūrėti per moteris atsimindamas, kad negražių nebūna! Tuomet vorai, erkės, musės pranyks iš akiračio...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-22 01:22:16
Šaunus, Kaip lietau, eiliukas. Ir jo autorius. Ačiū, šypsausi.
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-11-22 00:56:24
lengvas, sakyčiau prieškario.. jokios civilizacijos.. prisiminiau savo močiutės tėviškę.. Dieve mano, ir vėl į darbą..
Ačiū :)