Skaniausia ir skalsiausia duona namuose. Mano supratimu, šiame gyvenime svarbiausia savi namai - sodyba - pabarėlis. Išmintingi mūsų senoliai, jie žinojo savų namų vertę sau, laikinume įsibūnantiems keleiviams. Sodyba - sakralus savo pasaulis, iš kurio išeinama į amžinybę. Sava duona ir šaltinio vanduo sakralūs tokio pasaulio įvaizdžiai, žavi savo taupumu ir nuolankumu lemčiai, tame musių nepėduotame paveikslėlyje ant sienos.
Tikroviškai jaukūs prisiminimai, be jokių pagražinimų. Užuolaida ant lango /Gelsva, lyg lapai rudenį... //Ant Kristaus musės kelios –
Paveikslas apsiblausęs...
Paliktas senelių gerumas, nuoširdi pagarba duonai, tikėjimo tyrumas... nuostabiausia vertybė.
Labai patiko. Paprasta, proziška, bet tikra ir gražu:)
Kvapnus vaikystės prisiminimas.Įsivaizduoju kaip būdavo smagu. Man neteko to pajusti, nes kaime neturėjom nei senelių, nei giminių, visi buvo sulindę į miestą.Tikrai daug praradau.
Pati šilčiausia ir linksmiausia vaikystė prabėgo pas senelius, o pečiuje keptos duonos kvapas , skonis dar ir šiandien gyvas. Nieko skaniau nėra kaip riekė naminės duonos užtepta medumi ir stiklinė šilto pieno.Toks mano vaikystės paveikslas.Džiaugiuos, kad seneliai dar su manimi ir galiu skanauti jų duonutės, keptos pečiuje.Pagarba jiems.
O jūsų eilius nuostabus.Gyvas paveikslas išnyra prieš akis.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-10-21 20:12:23
pirmom eilutėm pakvipo...gardžiai...;)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-10-21 19:50:08
Lyg prieš akis toks paveikslas.
Norisi atsiminti ir vien dėl to atrodo, kad gali būti geresniu.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-10-21 19:06:29
Toks tikras, be blizgučių
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-10-21 17:02:07
nukėlėt į mažos vaikystės metus...Puiku-ačiū.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-10-21 14:04:17
Ak...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-10-21 13:22:08
Skaniausia ir skalsiausia duona namuose. Mano supratimu, šiame gyvenime svarbiausia savi namai - sodyba - pabarėlis. Išmintingi mūsų senoliai, jie žinojo savų namų vertę sau, laikinume įsibūnantiems keleiviams. Sodyba - sakralus savo pasaulis, iš kurio išeinama į amžinybę. Sava duona ir šaltinio vanduo sakralūs tokio pasaulio įvaizdžiai, žavi savo taupumu ir nuolankumu lemčiai, tame musių nepėduotame paveikslėlyje ant sienos.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-21 12:29:00
Taip ir prabėgo tie vaizdai prieš akis su visais kvapais...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-10-21 10:43:21
Tikroviškai jaukūs prisiminimai, be jokių pagražinimų.
Užuolaida ant lango /Gelsva, lyg lapai rudenį... //Ant Kristaus musės kelios –
Paveikslas apsiblausęs...
Paliktas senelių gerumas, nuoširdi pagarba duonai, tikėjimo tyrumas... nuostabiausia vertybė.
Labai patiko. Paprasta, proziška, bet tikra ir gražu:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-21 10:41:48
Kvapnus vaikystės prisiminimas.Įsivaizduoju kaip būdavo smagu. Man neteko to pajusti, nes kaime neturėjom nei senelių, nei giminių, visi buvo sulindę į miestą.Tikrai daug praradau.
Vartotojas (-a): mėnesiena
Sukurta: 2010-10-21 09:35:36
Pati šilčiausia ir linksmiausia vaikystė prabėgo pas senelius, o pečiuje keptos duonos kvapas , skonis dar ir šiandien gyvas. Nieko skaniau nėra kaip riekė naminės duonos užtepta medumi ir stiklinė šilto pieno.Toks mano vaikystės paveikslas.Džiaugiuos, kad seneliai dar su manimi ir galiu skanauti jų duonutės, keptos pečiuje.Pagarba jiems.
O jūsų eilius nuostabus.Gyvas paveikslas išnyra prieš akis.