Jis su veidu ir vardu skambanciu tavo eilese, jis gyvas ir tikras beveik toks koks sia akimirka skaitant...jis taip megsta isikunyti spontanisku zodziu delionese...todel jis tikrai neapleides taves, o visai tavyje.

Uuuuu.Nu ką,uja,uja. Labai,labai. :)
Patiko.

tur būt kas kart visi papuolam į tą netikrumą...bet gi gerai pamąsčius , mūsų gyvenimas toks trumpas, kad kaži ar jis tikras?...o gal tik krentančios žvaigždės uodega švytėjimo???...ką čia prisvarstysi - reikia gyventi :)

Nugi čia ir taip, ir šiaip, ir anaip ir vis teisingai ar arti to.

šiek tiek per geras :)

Kasdieninė rutina visus pribaigia, bet ką gi daryti? Bandai ką nors sugalvoti įdomaus, bet valgyti juk šeimyna nori ir vėl ta pati rutina...O tikrumas– gniuždo, žudo tavo fantazijas, tavo mąstymą, matai tik tai kas matosi, o kas toliau, neįdomu tampa, nes netikra.Gal bus taip, o gal kitaip, su tuo kas tikra, tu nepamatysi.

Neieškok tikrumo - jis įkalina, jis užkerta visus kelius, jis nebeleidžia žaisti reikšmėmis, kurti kitus pasaulius. Tikra yra tikgimimas ir mirtis.