← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/462

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2005-03-20 06:07:40

Kai ji išėjo į gryną orą, kuriame nebuvo tos įgrisusios drėgmės- kokia gali būti drėgmė, jei autorė aiškiai parašė, kad" juk čia taip karšta!.."- tai iš kur Drakonų urvuose atsirado drėgmė, jei ten, kaip rašė autorė yra ugnikalniai.
labai jau atsainiai parašėte Šyvos kovą su tais kareivėliais. nebuvo jokio veiksmo, intrigos- manau, kad paskubėjote. reikėjo kažko daugiau, reikėjo gyvybingumo.
gal galite paaiškinti šį sakinį "Ten išvydo mūšį, ne greičiau jau karą, kuriame kovėsi gamta su žmogumi - visi gyvūnai, atėję Šyvai į pagalbą ir magas Asun."- neupratau, kaip gamta gali kovoti su žmogumi. ten buvo laukiniai gyvūnai ir žmogus ir sakyti, kad kovėsi gamta su žmogumi yra netikslu. tada turėtų kovoti ir augalai ir vabzdžiai ir taip toliau.
"pritipeno prie senio ir trenkė ledo luitu jam į galvą"-įdomu, kaip ten pritipeno, juk ji manau ne nykštukas ir kaip tas magas jos nepastebėjo. reikėjo išsmaus paaiškinimo, kaip Šyva tipeno ir trenkė ledo luitu.
"Asun baltus kaip sniegas drabužius'- vyko kova,o Šyvos drabužiai liko balti ir tik po tai harpija aptaškė purvu jau ne balti. N ir ilgai ji išlaikė tuos baltus drabužius. autorė užmiršo, kad magas į ją metė ugnies kamuolį ir ji nukrito, gal tada jau tie drabužiai išsipurvino.
"Juk pagaliau tapai nepriklausomas nuo nieko!..'- kaip galima būti nepriklausomu nuo nieko. taip nebūna.
Autorė kur taip nuskubėjote. pritrūko kantrybės. galėjote aprašyti demono ir Šyvos kovą- skaitytojam būtų įdomu,o dabar tik keliais sakinias paraštėe. labai blogai.
Tiesa pasakius, pabaigos visškai neupratau, kodėl šyva daugiiau neatsigaus- ji mirė ar ką, bet kodėl ji mirė, juk nugalėjo tą demoną. ir kaip galėjo iš padaro likti pelenų krūvą, jeigu šyva į jš metė ledo luitą. Gal autorė galės paaiškinti. Kūrinio moralinis įvertinimas būtų stiprus 5.

:

Sukurta: 2005-03-19 11:57:10

Tos pačios bėdos... Toka jausmas, kad esi trykštantis fontanas - dar nemoki branginti žodžių :)