Man patiko......Yra priežasties savo kūrinius ir pro tokį filtrą praleisti...

Šį kartą Pelėda suvalgė apnuodytą pelę - kažkoks niūrus, apie grafomanus rašo, nors tikrai ne "kiekvienas rašo, rašo, rašo
Ir dažnas tikis būti poetu".
Gerai, kad tokią dieną Jūsų neteks susitikti - susiginčytume.

Kad ji tik sieloje Žmogaus tikra,
O visa kita kopija
Ir dar blogiau...

Ačiū. Skaitydama Jūsų eiles - mėginu atrasti save ir Tiesą. Užsimerkiu ir stengiuosi pakalbėti su akmeniu... Reiškia, ne šiaip sau žodžių dėlionė. Ji verčia girdėti, matyti, jausti.

Oho, kokį šeštadienį aptikom mąslų:
iš pliurpalų - poetų, dainių prisilipdė...
Bet savikritišką galvos mėnulį pasikasius,
susivoki, kad tik kas mumyse - tas mus ir gydo... :)

išmąstytas kūrinys ir savąja patirtimi pasvertas... lengvas kalbėjimas giliai kabinantis...
P.s. toje eilutėje "Galbūt atėjo pasakyti per mano žodį,..." - žodyje PASAKYTI nukirpčiau I galūnę - man kažkaip labiau suskambėjo taip... ;)

Taip puikiai suvokęs poezijos paskirtį ir vietą nei špygos, nei užuojautos nesitikėkit. Jūsų kūrybos vieta - Žmogaus sieloje. Garantuoju, taip ir bus.

Taip, į sodą... Ačiū.
Kaip sekasi?

"Galbūt išėjo pasivaikščioti sode" - man norėtųsi sakyti: į sodą. patinka kūrinyje išsakyta pozicija, savikritika visuomet sveikintinas dalykas.

Skaitant norisi tik pritariamai linkčioti galvą ir besakyti žemaitiškai:"švintaaa, švintaaa". Tik be reikalo, Pranai, save taip sumenkini, Tavo kūryba tikrai ne špygos verta, o tobulybės nepasiekė dar niekas. Sėkmės Tau ir Poezijai .

man patinka Jūsų rašinėjimai...:)...jei neparašytumėt, kas gi žinotų, kad Jūsų siela tokia poetiška :)...kaip Jūs sakot: BŪK...irgi firminis žodelis

Kad ji tik sieloje Žmogaus tikra, - tai jau taip, Bičiuli :)