← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/40469

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-02-11 00:02:30

P. S. citata iš P. Širvio \"Sakmė apie kareivio duoną\"

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-02-11 00:01:43

o man taip širviška, taip sava pasirodė...

\"O tėtis
Vis negrįžo,
Išėjęs priešų
Mušti,
Ir pėdsakus
Jo vyžų
Antra žiema
Užpustė.


Vaikams
Jis nešė duoną,
Pro durtuvus
Ją nešė.
Staiga
Sniegan aguonom
Pradėjo kraują
Lašint.

Nakties dangus –
Kaip rėtis.
Apsivertė
Sietynas…
Ir kniūpsčias
Krito tėtis
Toli šaltuos
Pusnynuos.\"

Vertybės. Gera skaityti tokias eiles ir žinoti, kad jos, tikrosios vertybės, dar gyvos, dar nepamirštos, dar pulsuoja.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2010-02-10 23:13:54

labai gražu, puiki dovana Tėčiui, man labiausiai patiko pati pradžia

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-02-10 23:00:05

Krito žvaigždės, kas naktį krito
Linko medžiai ir pūgos šėlo,
Kai krauju paplūdusi upė
Nešė, plakė rėkiančią gėlą....

...labai gražus kūrinys... didele meile alsuojantis...ir jaudinantis iki ašarų...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-10 22:37:23

didinga meilė... tėčiui...gražios eilės

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-02-10 22:07:21

Man ir nereikia jo atsiminti, nes niekada jo nebuvau pamiršus, Pranai.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-02-10 21:50:16

Kiek daug neiššaukiamo skausmo!

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2010-02-10 21:27:24

Gerai, kad yra tokie atsiminimai. Atmintis apie tėtį, kurio net neatsimenama.