← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/39902

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-01-27 12:08:40

Stipriai smigtelėjo...Mamos atminimas visą laiką gyvas mano širdyje, bet peskaičiau šį kūrinį ir...Pagarba išėjusioms Anapilin Mamytėms...

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-01-27 10:24:15

... ir vėl pražydo chrizantemom
Asfalto pilko pakelė,
Į širdį beldžias, spalvom virpa
Gražiausia rudenio gėlė.

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2010-01-27 10:09:21

Prisiminiau ir aš...
Prisidedu prie jūsų-tylos minute...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-01-27 09:29:37

Labai asmeniškoj erdvėj uždarytas, todėl sunku komentuoti, kad neįskaudintum.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-27 09:01:53

taip tiksliai išreikštas jausmas, patirtas prie kapo duobės... labai poetiškai dera chrizantemos, taip jautriai, taip nuoširdžiai...
"visos temos
neišbaigtos neiškalbėtos taškas
nepadėtas – sutemos..."
taip ir atsitinka gyvenime, išeina žmogus, o tu, rodos, su juo net nepasikalbėjai dorai...

Vartotojas (-a): konce

Sukurta: 2010-01-27 09:10:08

Su stipriu užtaisų parašytas kūrinėlis.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-01-27 02:01:31

Kodėl, pačiam žydėjime,
nuvysta chrizantemos?
Giliai. Tokia gėlių ir žmonių dalia - šalna gali pakąsti bet kada...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2010-01-27 00:23:03

Prisiminiau ir aš...
Deja, tik tiek ir tegaliu.
Patylėkim, Maybe.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-27 00:13:01

Patiko. tik tema tokia skaudi, kad nesinori nieko daugiau kalbėti. (Netikėtas ir subtilus palytėjimas)