Įsklendimas į save; galbūt netikėtai užplūdusi nuojauta – skaudžiai deginantis atradimas, kai skliautuose sninga raudonai... atsivėrimas, tebus savigaila ar paguoda, iki susitvardymo, susitaikymo... kol randama išeitis – maldą/ kalbėsiu/ rytoj, nors visas kūrinys – begaliniai jautrios sielos malda. Gražu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-23 23:10:25
gilu, originalu.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2010-01-13 15:19:39
Jaučiasi skaudūs išgyvenimai, bent man. Labai geros metaforos.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-01-04 11:02:17
pritariu moli.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-01-02 15:29:27
negaliu komentuoti.Lyg aprašei netekimą. Tu juk žinai.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-01 18:17:17
Norisi sutikti su vaivos rykšte. Tokia įtampa, tokia jėga, jog ir perskaičiau sulaikiusi kvėpavimą...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-01-01 17:10:12
...sužavėjo kosminiu erdvumu, švelnia spalvų gama ir minties gelme...labai stiprus kūrinys...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-01-01 14:14:12
Įsklendimas į save; galbūt netikėtai užplūdusi nuojauta – skaudžiai deginantis atradimas, kai skliautuose sninga raudonai... atsivėrimas, tebus savigaila ar paguoda, iki susitvardymo, susitaikymo... kol randama išeitis – maldą/ kalbėsiu/ rytoj, nors visas kūrinys – begaliniai jautrios sielos malda. Gražu.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-01-01 10:03:46
Pratęsiant Meškienės mintį:
truputį norėčiau, kad būčiau aš, truputį, kad ne aš...
Sėkmės!
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-01 09:11:31
Gilus, susimąstymui skirtas eilius...Truputį skaudus, truputį liūdnokas...Bet patiko.