Nei girsiu, ne peiksiu. Ieškom, ko nepametę, bet kas mums priklauso, tik, deja, nežinom, kaip prie to "savo" prisiliesti. Todėl, kai sako, kad jeigu liūdna, vadinasi, būtinai bloga, tai aš atsakau: oi, nebūtinai.
Ir Ražo liūdesys čia laikinas, ir net ne šiaip sau, o kad atsirastų džiaugsmas. Beje, paklausykim, kaip jis pats apie tai:
"Šita diena man nesėkminga:
Nei vėjas tas, nei tas lietus."
O toliau va kaip:
"Nebūt kančių, nebūt džiaugsmų,
Ir būčiau lyg kažkoks šunėkas,
Instinkto genamas, o ne jausmų."
...Oikos iš senovės Graikų - šeima, namai. kūrinys apima žmogaus tarpsnį kada visa kas buvo tampa skaudu, užduodamas klausimas - Kas dar liko?Ar iš vis dar kas nors bus?Tai kiekvieną iš mūsų liečiantys egzistenciniai klausimai, gal ne tik kūniškumo, bet ir dvasinėje plotmėje. Autorius kaip visada per jausmus ir išgrynintą žodį pasiekia skaitytoją palikdamas savasties pamastimui....
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-09-24 20:21:12
Nei girsiu, ne peiksiu. Ieškom, ko nepametę, bet kas mums priklauso, tik, deja, nežinom, kaip prie to "savo" prisiliesti. Todėl, kai sako, kad jeigu liūdna, vadinasi, būtinai bloga, tai aš atsakau: oi, nebūtinai.
Ir Ražo liūdesys čia laikinas, ir net ne šiaip sau, o kad atsirastų džiaugsmas. Beje, paklausykim, kaip jis pats apie tai:
"Šita diena man nesėkminga:
Nei vėjas tas, nei tas lietus."
O toliau va kaip:
"Nebūt kančių, nebūt džiaugsmų,
Ir būčiau lyg kažkoks šunėkas,
Instinkto genamas, o ne jausmų."
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-24 15:33:08
...liūdesio spalvos liejasi nuostabiai poetiškai...suvirpino širdį...
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-09-24 15:24:49
Šiltai jausmingas,labai patiko.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-24 15:02:09
...Oikos iš senovės Graikų - šeima, namai. kūrinys apima žmogaus tarpsnį kada visa kas buvo tampa skaudu, užduodamas klausimas - Kas dar liko?Ar iš vis dar kas nors bus?Tai kiekvieną iš mūsų liečiantys egzistenciniai klausimai, gal ne tik kūniškumo, bet ir dvasinėje plotmėje. Autorius kaip visada per jausmus ir išgrynintą žodį pasiekia skaitytoją palikdamas savasties pamastimui....