← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/35965

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-09-11 09:46:20

melsva uola tarsi sugeria slenkantį nerimo šešėlį... Didingai per gražius vaizdinius tvirtybės link...
O mes, o mes, lyg raidės akmeny--
Priglaudę kalną, girdim žemės širdį/
Su medžiais nužygiuoti norim irgi...
- ypatingai patiko šios eilutės.

Vartotojas (-a): išsišiepėlė

Sukurta: 2009-09-10 08:49:01

turintis savo žavesio :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-09-09 22:07:43

Bet ji rami, lyg dangiška avis,
Kuri nuo debesėlio nenupuola,


"ne tamsu, ne" - pamėginau įsijausti atmosferon, pamatyti žiburį kiparisuose, bedugnės kylantį sparną...

Anonimas

Sukurta: 2009-09-09 21:27:51

...kalnai kalnai...su meile vaikšto Giedrė po juos...
už kalnus geriau gali būti tik kalnai - dainavo V.Visockis...

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-09-09 21:11:42

dangiška avis, o mes žemai... kalnai toli toli

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2009-09-09 21:03:13

Ir vėl kalnuose...
Ačiū. Nuoširdus, aukštos prabos. Kaip ir dažniausiai...

Anonimas

Sukurta: 2009-09-09 20:36:56

Priglaudę kalną, girdim žemės širdį
Ir medžių žingsnius... > sužavėjo, išties.

Tik paskutinė eilutė man atrodo paskubėta. Tas žodelis "irgi" prieštarauja žodžiams "mes vieni, vieni", iš kurių galima suprasti, kad daugiau niekas su nenori nužygiuot su medžiais, bet po to tas "irgi"... Ir, na supranti. O jei aš nesuprantu čia esančios prasmės, tuomet atsiprašau - kalta ir durna. ;))