O paskutinis posmas labai labai...
Ačiū. Pirmai nepadėkojau... :)

Sudyla – nutyla... Na jau.
„kad jį
Apkabint ir žodžiuose save
Nuramint, parafrazėm klaidint. “ – kas jį apkabinčiau/nuraminčiau/klaidinčiau.
Bandymas.

Taip, panašus į pirmą, nes šiomis eilėmis bandoma parodyti kai kurių vertybių nuvertėjimą, žmogiškumo sumenkinimą, apie gerus senus laikus eiliukas šis:)

Irtia rašo;
"Eilėraštis kiek panašus į pirmąjį"
Mano manymas irgi panašus, kaip ir apie pirmąjį.
Būk ir būk! Gyvendama būk!

Kur buvo rimas, nepatiko. Per daug jau sustabarėjęs...

Eilėraštis kiek panašus į pirmąjį iš Degradacijos amžiaus. O kai kažkas jungia ciklo eilius – gerai.

dar anksti supilinėti vilčių kapą... viltis juk visada paskutinė išeina, o gal ir neišeina :)

:) Ačiū už nuostabų eiliuką po mano kūryba.

pelenuose,pasiklydo vejas .....
kazkada jis buvo niekadejas...
bet nereikia visada klupoti...
galim ir kitam save dar atiduoti ...
kam beprasmes kancios ,bei vylioneles ....
viltis ne kapuos ,nes kvailos abejones...
reikia tik noret ,ir kris dar zvaigzdes....ir kitais keliais ateis dar eiles........
Daniele
klados gi anksciau ,dabar tik abejones.....
Feniksas juk visada pakyla ....
Jo sparnu zvaigzdems gamta atgyja....