...dėkoju, skaičiau tartum gyvenimo įššūkį, kas ką, taip deja ir būna, pajaučiau jausmą tarp savęs ir supančio pasaulio, o gal nepasaulio, o aplinkybių, o gal IŠGYVENTI, nežinau, bet čia gilu, labai gilu, jausmai, o jie niekada nemeluoja. Rulete, gyvenimo rulete....

Gerai skaitosi pilnu balsu su pauzėmis. Savaime atsiranda "pašaipėlė", žvelgiant į žaidžiančius ir esant tarpe jų. Statau ant raudono visus, sėdu ant arklio ir taip ratu, ratu ...

Taiklus , gal ir ironiškas jausmų ir minčių žaismas. Gan naujas rakursas autorės žvelgimo trajektorijoje. Įdomiai pateikta būsena ir žaidimo pokytis fikcijoje. Manyčiau, kad įdomu matyti ir pajausti autorės minčių kaitą. Pastovūs ieškojimai. Smagu, kad vis kitokią randi Radą.

Kelis kartus skaičiau...sunkus ir įdomus lošimas :)

Butaforinis paveikslas, lošimo aistra, saviškai perprasta, kur ne kur pašešėliuota ironijos atspalviais...
Išties ryškiai perteiktas įspūdis. Tiesiog nuteikia savam požiūriui, o gal pasirinkimui...

...tarsi išversta būsena...tarsi žvilgsnis iš viršaus į save, esančią šioje erdvėje, kurią kausto stiprūs rėmai.

Man sunkus.
O už pusantros valandos jau -18-liktoji.
Tai čia, Lietuvoje. O ten gal - jau!
Valandos ten ateina greičiau.

Daug neigimo, t.y. neįvykusio. Bandau "pamatyti" tuos vaizdus, pajausti tą terpę, kurią Autorė perteikė.
Skamba lyg išeities, atspirties taško ieškojimas.

Pakankamai gerai tas netikro pasaulio, žaidimo įsijautimo jausmas įrašytas. Tikrai daug yra girtinų frazių, tačiau man kažkodėl vis tiek labai užstrigo pastebėjimas „kruvinos lūpos“. Tikras įsijautimas į žaidimą.
Pradžia, tokia nedrąsi (tuoj ištįžtanti valtis, nenaudingas arklys), greit įsibėgėja ir pabaiga jau nebevaldoma: “dar/ lošimo„.
Yra čia apie ką pamąstyti.

domėkitės viskuo, kuo tik įmanoma, net tuo, kas nedomina - tai fakyriška, eilėraštis jūsų kontekste, kartais asociacijos tokios tolimpos, kad reikia pajungti savąsias, bet kas man patinka, kad kalba Jūsų tekstuose su praradimo žyme, gal bilingvos šešėliu, todėl atsiranda gražaus nemokšiškumo arba "nemokšiškumo", bet tai jau traktuojų, kaip Jūsų pasaulėjautos dalį, be kurios tekstai išbyrėtų pro pirštus. Aš būčiau vartojęs formą romėniškai - šitame tekste tai visai įdomiai suskambėtų