Gal ir galima būtų kažką išlipdyti... Bet kiekviena mintis- nepabaigta.

jausmai?.. siaip.. poezija.. ne vien lyriska.. arba ne vien seilejimasis.. ne sekspyras as.. na bet ir nekreipiau demesio i zodi "poezija".. maniau idejau i eksperimenta.. jis ten labiau tiko, nei jausmuos..

Atsisakyčiau tų pačių įvardžių kartojimo, taip poetiškiau atrodys.
Tekstas labai emocionalus, viskas tiesiog liejasi - pakankamai sklandu, tačiau labai buitiškai perteikta - baro kampai, visur kasdienybė, kažkaip reiktų laviruoti tarp buitiškumo ir poetinio pateikimo.

Dusai nuo nepasitenkinimo, dusai iš pykčio ir skausmo, nes aš mylėjau ne Tave, o Tavimi viską aplinkui ir, nors buvai man įrankis, kuris "blogai" paverčia į "gražu", man buvo beprotiškai su Tavimi gera. Tau dingus, kažkaip išsiderino mano kasdienybė jaučiuos kaip jaučias gitara be vienos stygos -
nors yra dar penkios, garsas ne toks koks buvo prieš tai, lyg mane kas būtų perkėlęs iš esamojo laiko į nesamąjį, lyg kairiuoju petimi vis dar lytėčiau Tave, o Tu absoliučiai svetimas.
Sėdim abu bare tame pačiame kampe kaip visad, o žmonės į mus žiūri bukais žvilgsniais. Beprotystė persmelkė suvokimą, jog Tavęs nėra Čia ir nėra Dabar. Tik man atrodai toks pats, koks buvai, kuomet buvai realus. Stengiuos tai išlaikyt, bijodama net iškvėpt, kad nenupūsčiau Tavo nesybės.
Dusau iš troškimo pasakyti Tau:
- Atleisk už mano nesubrendusius jausmus.
Iškvėpiau tai ir išgaravai ore, kaip cigaretės dūmas. Daugiau negrįši. Niekaip.

Taip man persiskaitė kur kas smagiau. Puiki mintis ir labai sklandžiai išsakyta - tiesiog vienu iškvėpimu. Nesakau, kad čia nėra poezijos. Čia tiesiog nėra eilės.

Į jausmus- / poezijos nerasta/- ir nuoseklumo trūksta arba didžiosios arba mažosios raidės, pagarbiai :)