Tu stipriausia savo tarme, mieloji Varėne. Taip - lietuviškai literatūriškai - apie meilę tėviškei dažnas sueiliuos, o kaip Tu tai darai dzūkiškai - nepadarys nė vienas. Rašyk tarmiškai. Šito Tau linki didelis Tavo talento gerbėjas, "grynas" žemaitis nu Skouda.

Kvepia ,,Maironiškais'' motyvais. Teisingas Dzūkijos paveikslas, teko ir man pabuvoti, kūrybines minteles padėlioti:)

O būna dienų, kai kertu Merkį daugiau nei šešis kartus

Pernai teko pabuvoti Puvočiuose (čia per zoologijos praktiką), turėjau ne vieną progą pabraidžioti po Merkį, pasigrožėti apylinkėmis, miškais, ten esančia fauna ir flora, visa gamta. Išties nuostabu ir norėčiau dar sugrįžt :) .

Gimtasis kraštas - pats brangiausias ir gražiausias pasaulyje. Sėkmės Jums.

nemanau kad cia reikia tos ironijos ..
nelabai daug zinau apie dzukija,ber perskaicius imanoma atsiminti upiu vardus.naudinga ir grazu.sioks toks pasivaiksciojimas po tavaji krasta :)sekmes :)
Eilerastis- tai tavo sielos kvepavimas.nenustok kvepuoti!

Joliją paisyk tiek, kiek Tau priimtina ir padeda kūryboje.
Gražiai rašai, nuoširdžai. Net patikiu, kad labai sunku būtų palikti savo kraštą.
Na, o Varėnę pažįstu, bet upę, labiausiai praplaukiančią pro Senąją Varėną ir įtekančią į Merkį...
Sėkmės Tau. Rašyk, kūrk, stenkis vis geriau ir geriau atsimindama, kad tobulėjimui ribų nėra.

Mokeisi iš pirmųjų lietuviškų grožinių kūrinių? Dabar literatūra jau yra pažengus kažkiek:)