← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/28761

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-11-16 18:24:56

/laižai vienatvės druską
sužeistos letenos prakalba/
.... per šias dvi eilutes suprantu visą eilėraščio esmę......

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-11-16 18:26:59

rožiniai sapnai...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-11-16 18:26:10

ne jau nebe vilkai tavo broliai ../ar tai norėta pabrėžti ?

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-11-16 18:51:30

Taigi... broliai, broliai, brolai...

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2008-11-17 01:10:39

svaigumu girdo pilnatis
nuovargis virsta vilku
trankaisi į medžius
jauti laisvės skonį - man.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-11-19 08:59:28

Veržlus būsenų keitimasis, bėgimas išsilaisvinti iš jau netelpančių savy skausmo nuosėdų, nusivylimų... Stipriai, išraiškingai, savaip. Pagauna.
Pabaiga įdomiai sudėliota; tarsi pasirinkimui... kai galbūt net savy konkretaus aiškumo nepalieka...
Patiko, labai.

Vartotojas (-a): rasa varnė

Sukurta: 2008-11-20 23:30:42

bandau įsivaizduoti kaip atrodo nusviręs atsakymas. man primena teksto pasvyrimą. tačiau kai randu ir toliau panašių sugretinimų- nuolankumas bėga, drebulys laižo, galvoju, kad reikia žiūrėti į tai kaip į alegorines sąvokas. tuomet nebūtina pamatyti vaizduotėje to, kas parašyta. čia jau tas matymas kitoks. giluminis, nuojautomis. autorė skatina matyti daugiau negu sąmone, negu vaizduote.