← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/26725

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2008-08-28 20:15:48

Kaip gera! Kaip gražu ir gera dar atrasti žmogų, kuris taip išjaustų kitų skausmą ir tam skirtų eilėraštį.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2008-08-14 17:55:50

labai gražiai vingiuoja...

Anonimas

Sukurta: 2008-08-12 13:54:57

Lyriškas ilgesingas kūrinys:)

Anonimas

Sukurta: 2008-08-12 14:06:24

Kartu ir liūdnai.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-08-12 14:24:05

"Iš kur tai imas"
Iš tikrųjų- iš kur?
Ar ne iš Tavo širdelės, Giedre, kaip suprantu- perneštos per tokį gyvenimėlį, kuris gal būt labai panašus į skardžiais nusėtus kalnus. Tik labai snieguotus, šaltus, slidžius... O kaip tik pavasarėja, tai ji, Tavo širdelė,ir užgieda, kad negali nenusistebėti:
" Eini žvaidždynais kasnakt iš naujo virš Žemės Tilto--"

BŪŪŪk ir BŪŪk...

Vartotojas (-a): Sibilė

Sukurta: 2008-08-12 14:26:41

kalnietis mažas, o širdelė didelė- iki pat Paukščių Tako siekia...puikiai dera kalnų ir žmogaus sielos didybė...tik viena- amžina,o kita...

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-08-12 14:45:46

Puiki eilėraščio erdvė dera su ilgesiu.

Anonimas

Sukurta: 2008-08-12 16:18:42

Jausmingas , sklandus kūrinys.

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2008-08-12 19:02:23

Man jau rodosi, kad ne tik šios autorės kūrybą, bet ir ją pačią įsimylėjau. "Platoniškai", aišku.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-08-12 22:03:41

Ak, kad taip mokėčiau!
Belieka padūsauti... :)