nepaprasti įvaizdžiai. Taikliai, kaip vinimi vieton, kur skauda. Taip ir pasmerkiame save. Kančia, sako puošia žmogų? Nežinau. Labai patiko Godos komentaras.
O! negerk to lietaus,-
Jis be druskų, Žaltuk...
Paltą vilk ar nevilk,-
Jis gražus,
Jį kiti juk nuvilks...
Tik žydės ant asfalto
Tavo pėdos...
Manai, kad taip būti negali?
Pažiūrėk!-
Kap šunelis,
Ir aš, uostinėdamas Tavo žingsnius
Kaip ir tu,
Vis einu iš amerikų
Į mažą
PaaAAAsaulio lašelį
iį ameri,ų į maža pasaulio lašeėlį.
iš a metIš paveiksuateinu;
Gal iškosim kartPaieškoti katu su tavi
Tokiu geranorišku žvilgsniu į dangų... atgal, ieškant gražiausio... iki skaudaus supratimo... sugrįžimo į vienatvę, o gal savęs nuteisimo jai...
Taikliai išgryninti vaizdiniai, jausmo įtaigumas; patraukliai skaitosi ir pagauna į tą skausmingos būsenos akimirką.
Visada žavi, kai ir forma ir turinys vienodai išraiškingi. Man tas iškrentantis iš konteksto rimas tik dar labiau pabrėžia prasmę. Kaip supratau, autorius to ir norėjo. Tai priemonė, kurią ir aš kartais naudoju.
Labai skambus - sužavėjo atsitiktinėse eilutėse suskambantis rimas. Paskutinis posmelis kiek iškrenta iš bendro ritmo, nors jame ir išreikšta gražiausia mintis ;)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-07-24 11:49:38
nepaprasti įvaizdžiai. Taikliai, kaip vinimi vieton, kur skauda. Taip ir pasmerkiame save. Kančia, sako puošia žmogų? Nežinau. Labai patiko Godos komentaras.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-07-07 17:03:03
O! negerk to lietaus,-
Jis be druskų, Žaltuk...
Paltą vilk ar nevilk,-
Jis gražus,
Jį kiti juk nuvilks...
Tik žydės ant asfalto
Tavo pėdos...
Manai, kad taip būti negali?
Pažiūrėk!-
Kap šunelis,
Ir aš, uostinėdamas Tavo žingsnius
Kaip ir tu,
Vis einu iš amerikų
Į mažą
PaaAAAsaulio lašelį
iį ameri,ų į maža pasaulio lašeėlį.
iš a metIš paveiksuateinu;
Gal iškosim kartPaieškoti katu su tavi
Kažko gero, grašaus...
Anonimas
Sukurta: 2008-07-02 15:24:20
Gilus, tikrai geras.
Sėkmės.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-06-28 20:24:22
jei žiūrėsiu į dangų
sužydės tavo pėdos...
Tokiu geranorišku žvilgsniu į dangų... atgal, ieškant gražiausio... iki skaudaus supratimo... sugrįžimo į vienatvę, o gal savęs nuteisimo jai...
Taikliai išgryninti vaizdiniai, jausmo įtaigumas; patraukliai skaitosi ir pagauna į tą skausmingos būsenos akimirką.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-06-27 20:28:33
...perbėgo nemeilė dar kart.
Gerai pagauta akimirka.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-06-27 17:16:47
Toks gražus, nors skausmingas ir netikėtas ėjimas.
Tas palto įvaizdis ir pražydusios pėdos... ir pabaiga - vinis.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-06-27 14:45:56
neužteko dangaus...
širdingos eilės
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-06-27 13:56:39
Visada žavi, kai ir forma ir turinys vienodai išraiškingi. Man tas iškrentantis iš konteksto rimas tik dar labiau pabrėžia prasmę. Kaip supratau, autorius to ir norėjo. Tai priemonė, kurią ir aš kartais naudoju.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-27 10:04:55
...skausmingai gražus...
Anonimas
Sukurta: 2008-06-27 09:12:17
Labai skambus - sužavėjo atsitiktinėse eilutėse suskambantis rimas. Paskutinis posmelis kiek iškrenta iš bendro ritmo, nors jame ir išreikšta gražiausia mintis ;)