"... alchemikas, kuris išrado kaip galima sujungti žmones su gyvūnais" - čia jau skamba kaip FMA. :)

Sory uz lietuvybes dingima ir klaidas gramatines

Na...kurinuka silpnokas.
,, Mergina lipo''---> nevykusi pradzia. Reikia pradeti nuo kokio peizazo, nuo plataus veikejo aprasymo, sukelti idomuma aprasomo objekto imantrybem kokiom. O cia...tiesiog mergina.

Daug kur per silpnos sasajos ir per staigai sokinejama nuo vienos vietos prie kitos. ,,Mergina lipo senais, per ilgą laiko tarpą, apsitryniusiais laiptais žemyn. Tai ji darydavo kiekvieną antrą mėnesio dieną. Šis savotiškas ritualas jai primindavo dienas, kai ateidavo čia su broliu mokytis kovoti. Brolis ją lengvai nugalėdavo, o mergina keikvieną kartą stengdavosi vis labiau ir labiau.''
Is viso to sukurciau visa puslapi:
1) aplinkinio peizazo aprasymas.
2) perejimas prie veikejo(logiskai pagristas)- merginos.
3) merginos isvaizdos aprasymas, kontrastas su aplinka, kuom jis sudomina, yra nepaprasta.
4) perejimas prie prisiminimu apie treniruotes su broliu- tarkim ka jie jaute, kur treniravosi- kvapai, vaizdai, spalvos, dialogai.
Ir t.t...Na tiesiog kuriniui truksta vaizdingumo; ir jis atrodo nebrandziai.

O ir pavadinimas uzmusantis.

Anyway, manau autore kada pasistengs ir sukurs ka nors tikrai labai gero. Nemanau, o zinau, kad padirbejus gautusi.
Taigi. Lauksim. Ka galiu pasakyti daugiau- sekmes;)))))

Būtų gerai, kad nors pavadinimą padorų sugalvotum. Toliau negalėjau skaityti.

per ilgą laiko tarpą apsitrynusiais ---> nudilusiais.
brolis, su kuriuo mergina neturėjo paslapčių ---> nuo kurio
Kas ŽINO, gal netgi ji pati to NEŽINOJO
Kai kur "sulipę" žodžiai: "tvirčiausiasir", "turtingiausiasmiestas".
Nukauti tūkstančius legionų... hm??? Legionas - negyvas daiktas, jį sudaro keli tūkstančiai kareivių. Kariniai daliniai ne nukaunami, bet sumušami, sutriuškinami. Be to, tie "tūkstančiai"... Gana didokos tavo pasaulyje armijos, ką ir besakyti :))
Naujienas pranešdavo PER,,, o paskui eina PAUKŠČIAIS. Per paukščius turėtų būti.
Kažkaip nesitiki man, kad galėtų egzistuoti miestas, galintis atsispirti visam likusiam pasauliui. Kam ta gigantomanija ?
Po kelių metų karalius užleido vietą ---> Po kelių metų nuo KO ? Nuo to, kai pasaulis įsitikino, kad miestas nepaimamas ? Kokiu būdu tai įvyko - gal mūšis koks grandiozinis vyko ? Reikėtų konkrečiau tokius dalykus paaiškinti.
"Paprasti valstiečiai badavo", o toliau - "vietiniai gyyventojai ją gerbė ir nemaištavo, nes dalis grobio atitrkdavo jiems". Kur logika ?
Dar viena loginė klaida. Kareiviai lošia, juokauja ir "visai užsnūsta". Linksmi ten pas juos juokeliai :)
Ir sargybiniai budrūs ( pilies, kurios niekas negali užkariauti ), jeigu visokie benamiai landžioja sandėlių grobstyti.
Ne, toliau nebesiknaisiosiu. Logikos klaidos, įvykiai sugrūsti, poelgiai nemotyvuojami ir t.t. Be to, kas toji mergina, kuri iš pradžių lipo laiptais, ir kur ji paskui pradingo ?
Prologas, kiek suprantu, turi įvesti skaitytoją į kūrinį, į vaizduojamą pasaulį, o svarbiausia - užkabinti, kad atsirastų noras atsiversti kitą puslapį. Manęs ši pradžia neužkabino. Pernelg daug visko sumakaluota vienoje krūvoje, jokių naujų, sudominti galinčių minčių ir įdėjų, įprasta, tūkstančiuose kūrinių aprašta fentezi aplinka. Reikia smarkiai padirbėti, kad iš šito juodraščio išeitų skaitomas dalykas.

na ką gi trumpas prologas, bet daug ką žadantis. veikėjai, ypač karalienė kažkokia jau blanki. reikėjo bent išryškinti karalienės charakterį, o ne parašyti"Tačiau karalienė tik nusijuokė skardžiu balseliu ir staiga surimtėjusi nuteisė senį nuplakti už begėdišką melą. "
gerb autorė minėjo, kad" kariai iš tiesų yra suaugę su juodais kai derva liūtais",o toliau rašo"patys juodieji liūtai buvo pakinkyti iš gryno sidabro austomis virvėmis. Jie klausė kiekvieno kareivio paliepimo."- gal autorė galės paiškinti, nes man susidarė įspūdis, kad liūtai ir tie kariai nebuvo suaugę,o buvo atskirai, nes jeigu būtų kartu suaugę- tai judesiai būtų vienodi ir nereikėtų klausyti kiekvieno kareivio paliepimo.
Laukiu tęsinio