vienintelis trūkumas - trečioj nuo galo eilutėj geriau skambėtų "kad mamos jis sūnus", ritmiškai taip geriau. ir nežinau, ar bereikalingos tos eilutės po žvaigždučių, iki jų kūrinys taip nuostabiai užsibaigia.

Šiltas. Iš tiesų.

Labai atsiprašau, kad dažniausiai nepadėkoju už nuomonių pareiškimą, pasakymą, paviešinimą.
Taip jau susigūžėjo nejudrūs mano metai...
Visiems dėkoju. Nepaisant kokios nuomonės bebūtų. Nėra tokio kūrinėlio, kuriuo būčiau patenkintas.
O patį didžiausą, sunkiausią darbą, kuris peršoko per 300 puslapių, vėl pradėjau iš naujo... Dabar jo tik 16 puslapių. Taigi 4 kartus mažiau, negu man metų.
Aš beveik žinau, kad jų neperrašysiu, bet ... negalima palikti to, ką žinai, kad reikėtų kitaip..

...labai jaudinantis gražus kūrinys...

Tyliai tyliai, lyg visai be žodžių, be garso...Tik mintys, tik Atmintis...
Jauku paliko perskaičius.

Koks mielas šis šešėlis, nebijočiau tokio... Įtaigu, netgi tokio norėčiau. Jei ką, Pelėduk, gali jam perduoti, kad gali ir pas mane pasisvečiuoti... ;)
O pabaigoj šiek tiek kitaip:
"...Klauso žodžių šešėlis
Šilumoj prie ugnies
Pagaliau patikėjęs,
Kad jis mano sūnus.
Mažas, mažas šešėlis
Lanko ilgesiu mus..."