← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/20860

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-01-06 01:57:26

"... Sapno vėjas, ryto vėjas, vėjas spinduliuos..." Jusu lyrika tikrai puiki... atgaiva sielai.

Anonimas

Sukurta: 2008-01-05 21:34:17

palietė širdį

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-01-05 20:06:22

ryto sapnuose
spinduliuose ištirpę
vėjai nesuminti
žydinčioj alyvoj

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-01-05 18:10:36

...nieko, nepykstu, kas kaip nori taip priima - kiekvienas mąsto pro savo prizmę...man kritika patinka - nesvarbu, ar ji teisinga, ar ne - man kaip AKMENUKAI - VISI GRAŽŪS - tik reikia nuplauti nuo jų laikmečio dulkes - man patinka taip, kaip rašau - ir intarpai poezijoje ir skirtingų potėpių struktūra - TAI MANO NAUJAS ŽANRAS...visiems labai dėkoju už komentarus, o labiausiai Praniui, kuris parašė anksčiau - tiesiog klasiškai - Labai Jį gerbiu už aiškią poziciją ir raiškias minčių spalvas, TAI ŽMOGUS, KURIS NEBIJO PASAKYTI SAVO TIESĄ, DĖKOJU TAU, PRANI, GARBINGAS ŽMOGAU...

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2008-01-05 17:52:08

Keistas darbas. Pirmos dvi dalys - priminė tuos laikus, kai tokius kliedinčius lozungus tekdavo mokytis mintinai. Kažkokios destruktyvios eilutės. Prozos intarpas poezijoje - visiškai ne į temą - reikėtų pagalvoti apie žanro pasirinkimą. Pabaiga po intarpų - graži ir sklandi, būtent taip, kai Giedrei būdinga.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-01-05 17:05:10

Pirmieji du, / nepyk, Giedre / geriausiu atveju lozungų tipo. Tokios mintys būtų paklusnesnės jas sudedant į prozą, sakykim į publicistiką, pamąstymus ar dar kaip... O tai, ką dabar skaitau, tai pabandymas suposmuoti..
Paskutinieji du, jau priklauso poezijai. Ypatingai gražus pirmasis. Ji tiesiog reikėtų išmokti;
***
Sidabrinių tolių sklidina
Supas paukštė ilgesio širdy--
Aš nubusiu meilės Tau pilna,
Žvaigždėmis nušvitusioj nakty--

Ir pajusi - nerimas kuždės
Tau pro sapną lengvą, kaip rūkai--
Prie šviesiausios rudenio žvaigždės
Savo Baltą Lyrą palikai--

Sidabrinių tolių sklidina...