man asmeniskai yra tik vienas zinojimas- MES issiparduodame- ne KAZKAS. Negali spresti vienas ar maza saujele- tai VISU raba bailus tylejimas ir nesuvokimas, arba- tokia valia... Kiekvienas turime tureti atsakomybes jausma... pavieniui- ne karys... Taigi. Atsiprasau, jei nelabai taikliai isreiskiau...Jei kas blogai, nera tik vienas kaltas. Turime pripazinti tuomrt, kad nebuvome, nesame laisvi, nes slenkame tik pasroviui...
O antra kurinio dalis- tiesiog nepaprastai veikia savo poetiskumu. Atsiprasau, kei issireiskiau kur ne taip- ne gincytis ar uzgauti norejosi. Matyt, ir as nesu abejinga, ier man kazkur skauda kazkas....

manęs nespėjo
su šaknimis išrauti
sekundžių smėly

superpatriotizmas , ypač poezijoje, - nežavi manęs, tačiau jaučiasi skaudulys šios autorės širdyje. Visada sau sakau - "pažvelk į visus negatyvumus kitokiu matymo kampu". :)

Skaudančios širdies eilėraščiai
Skauda ir man," kad kiek rovė, tiek išrovė"
O kiek dar išraus?
Ar tikrai jau nieko nebeliko?
O gal reikia stipriau akcentuoti, kad mes vis tik jau Europa ir nėra reikalo terliotis su tokiu dalykėliu, kaip Lietuva. Tačiau vis tik išparduoti ją visą iškart- neišeina, o štai gabaliukais- kitas dalykas. Šitaip suvalgomas net dramblys- po gabaliuką, po gabaliuką. Šitaip išsiparduodame ir mes, kas vakar buvo šventa, šiandien - jau ne, bet nepaisant to, dar vis turime kažką tokio, kas įgimta...
Kad ir kryžių iš kurio turbūt ir laukiamas stebuklas, nors kai pagalvoji, tai ir jis atneštas iš Europos
**********
Skaudžiai skaitau Tavo eilėraščius, ne su viskuo sugebu sutikti, bet rašyk, tai aktualiausia tema, kuri tiesiog privalo mums rūpeti.. Kalnų lyroje buvo daugiau poezijos, čia -daugiau gyvenimo. Aš irgi bandysiu kažkaip- gal verkdamas, gal ginčydamasis, gal atsimindamas, pykdamas ar džiaugdamasis, bet nemanau, kad net seniai gali likti nuošalėje.
Ir būk ištverminga. Ko ir linkiu...
Lietuvai skauda. Gal todėl, kad ji permontuojama, o paskui, kai montažas baigsis, gal nesaudės, net ir nežinos, kaip kas būta. Mano Šklėrių jau daug kas neatsimeno, kokie jie buvo. Po kąsnelį, po gabaliuką ir žiūriu, jau nėra...

Pritarčiau Jolly Roger, man irgi poezija ir seimo vagys nesiderina. Kita vertus kiekvienas rašo apie tai, kas jam svarbu... Sėkmės.

hm hm, kažkaip man čia su poezija nesueina. bet gal tik man vienai poezija yra kažkas aukščiau virš politinių ir antipolitinių lozungų apie vagis valdžioj? to visi telikai ir laikraščiai pilni - negi dar ir kūrybą tuo purvinti būtina?
kas patiko - paskutinė kūrinio dalis. tikrai rami, jautri, maironiška, kaip minimos žvaigždės. kam reikėjo to kliedesio prieš tai - nesuprantu.