← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/20167

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-12-13 18:50:42

Stebuklingi tie Kūčių v a k a r a i, stebuklingi...

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2007-12-13 17:52:28

Ačiū, Giedre. Tavo žodžiai - mūsų sieloje.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-12-13 10:38:12

Ilgesingos, iš praeities šilumą atnešusios eilės... Šventumas Kūčių vakaro ir tėviška meilė.
P.s. paskutiniame posme suklupau ties skyryba ir viena "s" raide. Gal taip geriau būtų:
"Jau niekad mums (.) Po obelim (-) Gimtinės--
Tik Baltas Vakaras minės
Tą ryšį neišdildomą Tėvynės
Ir Ugnį Šventą Tavo giminės..."

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-12-13 10:09:24

Tokių švenčių metu apima dvejopas jausmas ir liūdi, ir džiaugies vienu metu. Taip ir šiame eilėraštyje.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2007-12-13 08:45:10

Išgyventas...Puiku.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2007-12-13 08:04:26

Toks, deja, gyvenimas. Ir nieko negali padaryti. Gerai nors, kad:

O Tėvas nuo Tylos Krantų paduoda
Vėl Kūčių šventą paplotėlį - iš kerčių

Prisiminimai vakaro tyriausio graudūs
Į sielą plūsta apsnigtais takais...

Kol dar ESAME