Būčiau jaunesnis, bandyčiau išmokti eilėraštį mintinai.
Jis ir kosmiškas,
(Paukščių tako aštrios smiltys gelia,
Erškėčiuoja kruvinai dangus--
Žaibo vien nusiskinu šakelę)
... ir žemiškas
(Baltas rūkas apsivijo žvakę
Prie skausmingai lapų suverstų)
Lapkričio šalna tik dar labiau išryškina vienišumo jausmą... kuris čia taip skausmingai liejasi į sielą iki gėlos... "O giesmė lyg paukštė virš šalnos"... tai tarsi Atminimo Šviesa, kuri nors kiek nuramina... į pabaigą...
Nepakartojamai graži ir stipri ne tik poetinė, bet ir jausminė išraiška.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-11-02 18:32:48
patiko,
ypač-dilgėlėtas rūkas.
----------------------------
o jeigu:
ateinu sušilti prie vainiko ? -
išvengtum įvardžio (aš)...
:)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-11-01 19:37:02
Būčiau jaunesnis, bandyčiau išmokti eilėraštį mintinai.
Jis ir kosmiškas,
(Paukščių tako aštrios smiltys gelia,
Erškėčiuoja kruvinai dangus--
Žaibo vien nusiskinu šakelę)
... ir žemiškas
(Baltas rūkas apsivijo žvakę
Prie skausmingai lapų suverstų)
Džiaugiuosi.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-11-01 18:15:37
"... ateinu susilt as prie vainiko lapu rudenio- isidege salna..."
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-01 13:24:53
Graudžiai puikus su nenumaldoma širdgėla, gaubiama dilgėlėto rūko (šis išsireiškimas labai netikėtas)...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-01 13:16:25
Lapai atpūsti su Vėlinių nuotaika...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-11-01 12:19:31
Lapkričio šalna tik dar labiau išryškina vienišumo jausmą... kuris čia taip skausmingai liejasi į sielą iki gėlos... "O giesmė lyg paukštė virš šalnos"... tai tarsi Atminimo Šviesa, kuri nors kiek nuramina... į pabaigą...
Nepakartojamai graži ir stipri ne tik poetinė, bet ir jausminė išraiška.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-01 11:39:37
Sušilk,giedrute.
Šilti, prasmingi žodžiai.