← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/18660

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-10-30 15:14:27

Ech, tas niekas...
Vanduo virsta vynu, vynas - krauju.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-10-30 13:06:06

...labai gilus filosofinis...kerintis minties faktūra...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-10-30 22:12:23

Geras, su galimybe įvairiai pamąstyti ir ta proga, pamąsčiau ne į temą:
bet tik KARTAIS taip nutinka,
kad baltą vyną geriant ima ir iškrinta
ant staltiesės baltos balti lašai
džiaugies, kad taurėj liko jų dar nemažai...

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-10-30 12:14:46

Trumputis, regis, paprastas, daug paprastesnis nei autoriui būdinga, puikiai susirimuojantis ir antruoju posmeliu nukreipiantis į gilią mintį. Ir staltiesė, ir vynas, ir vyno gėrimo ritualas, man regis, čia tėra tik metaforos, atskleidžiančios taurų dviejų žmonių santykį, perteiktą baltojo vyno įvaizdžiu, ir gimusio jausmo finalą - šviesias dėmes ant ryškaus gyvenimo - staltiesės įvaizdžiu. O gal ir klystu, gal visai ne tai norėta pasakyti...

Anonimas

Sukurta: 2007-10-30 09:02:34

kažkodėl pagalvojau apie laiduotuves, -
žmonės geria vyną ir laisto ašarom staltiesės,
iš kitos pusės - žmogus karste geria sielos išleistuvių baltą vyną,
vynas baigiasi, o karstas taip ir lieka suteptas..
nors nežinau, ką norėjo perteikti autorius, bet
man būtent taip susiskaitė.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2007-10-30 07:12:57

Kai savo mintyse paryškinu žodžius - "į nieką",
Eilėraštis prasiplečia, turinys pagilėja iki dėmių ne tik ant staltiesės.