← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/17500

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2007-09-27 15:13:23

iš serijos: šauk ir bėk. radau porą klaidelių. veiksmas ritasi strimgalviais, veikėjas be jokių emocijų. neaišku kodėl sušaudė visą auditoriją, kodėl nuvažiavo pas darbdavį ir jį išgelbėjo. pabaiga miglota, banali.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-09-24 17:57:09

monica Parašė komentarų: 9 2007-09-24 13:24:37
kvinta nesuprato, kad ta mergina buvau aš..
et..bet ką jau padarysi, vieniems duota, o kitiems ne, - pasakytų šauniausias meškiukas pasaulyje.
bet kai kas tikrai vertas būti Metų nusišnekėtoju ir Tuščiavidurių buteliukų pripilinėtoju.
------------------------------
monica, Yra toksai posakis:
"kas pakels šuniui uodegą, jei ne pats"
-----------
P.S.
Nematomas, įdomiau nepasidarė, kas liečia kūrinį, bet nesakau, kad /monica/ slapyvardžiu vartotojui turėtų būti įdomu, ar neįdomu taip, kaip man, ir kad tas vartotojas turi žiūrėti į kūrinį mano akimis. Na o reklamos jūsų kūriniui, intrigėlę sukuria, beje mano komentaro sąskaita, šiek tiek žaisminga, bet vis tiek, geram kūriniui, "pompos" nereikia.
Jūsų Šaligatvių istorijos geriausias. (mano akimis žiūrint)
:)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-09-24 00:27:35

monica, būtinai užsidėkite neperšaunamą liemenę.

Nematomas, labai nieko, kad kūrinys moksleivių kūrybos kategorijoje. ta prasme vėjai sueina, tačiau įdomumo nėra, trūksta.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-09-23 19:52:09

Na čia yra Miunchauzeno nuotykių motyvais. jau tokie vėjai, nu jau tokie vėjai...
baronas miunchauzenas apsilankė 21a. ir pasakoja bažnyčios kieme savo nuotykius, mat kunigas paprašė nes vėluoja pamokslą skaityti, tai Miunchauzenas būdamas geru jo draugeliu, kažkaip laiko jų dėmesį, kad neišsibėgiotų. Tada, vat vat, kažkaip taip reikia užbaigti, tada bus pateisinami tie vėjai, ir tikrai bus juokingai, o dabar nuobodūs pigūs vėjai.

Anonimas

Sukurta: 2007-09-23 19:41:55

Ana Marija, bet ar kartais puspročių vaidinimas ir gyvenimas praeitimi negali būti buvimu savimi? Kodėl? Aš manau, kad kai kuriems šie dalykai yra būtini buvimo savimi elementai, o kartais net ir esybės pagrindas.

Anonimas

Sukurta: 2007-09-23 19:24:45

patiko. stipru, kaip ir didžioji dalis kitų. tik man įvardžiuotiniai būdvardžiai nepatiko niekad ir dabar nepatinka. nedaug jų tavo darbe, bet vis tiek. kliudo, rėžia akį. jų apskritai vartočiau kuo mažiau. nors gal čia mano žurnalistinė mokykla ir polinkis į minimalizmą kalti.
ir dar - kartais neapleidžia jausmas, kad tavo tekstuose per daug įmantrybių, vingrybių, kurių aš [vėlgi labai subjektyvu] būčiau linkus atsisakyti. taip, tai gražu. taip, tai suteikia skonio - visgi paprastume slypi tobulumas.
dar - daugtaškiai. jų daugoka. vis prisimenu, kaip mano lt mokytoja sakydavo, jog tai reiškia neužbaigtą, nuslėptą mintį ir kaip Parulskis kartodavo, kad negalima leisti skaitytojui spėlioti. nors aš ir pati daug jų vartojų, nes kartais vien tik taškuotas ir brūkšniuotas tekstas panašus į tą kulkosvaidžio apkabos iššaudymą tavo serijos pradžioje.
ir dar - norėčiau būti ta mergina, dėl kurios ir po trylikos [skaičius šitas - atsitiktinumas?] metų yra pasiruošusių paaukoti gyvybę.