pataisiau klaidas. kitą sykį kūrinys bus ištrintas.
kūrinys nesužavėjo. siužetas nuspėjamas. per daug kartoji JI- reikia vengti pasikartojimų. Banali istorija apie nelaimingą meilę.

Va tiek klaidų. Apie turinį, aš kartais nesuprantu, ar čia taip rimtai, ar durniuojama. Sutarkim draugiškai. tai yra, jei čia rimtai, tai man atrodo taip blogai, kad nėra ką ir pasakyti. O jei durniuojama, nu tai negražu, nes
verčiate žmones pasijausti taip negerai, perskaitai ir negali nieko rašyti, gal rimtai, parašysi, kad blogai, kvailai, apie nieką, nu ir tada jūs įsižeisite, o kita vertus, gal tyčia taip parašote, kad galėtumėte pasijuokti. Klaidos taip neerzina, jų gali pasitaikyti, bet tokie tekstukai nėra novelės. ir trumpažanris ir kas tik nori, čia nėra gerai. (mano nuomone) bet galvoju, kad čia pakvailiavimas. o jei ne, tai labai prašau atleisti, nuomonė apie kūrinį nesikeičia, na ji tokia, bet jei jis jums patinka, jei jūs su smagumu skaitytumėte radęs tą kūrinį, žurnale, knygoje, brošiūroje, laikraštyje, bet kur. Aš nemanau, kad jums atrodytų tai patrauklus kūrinys, ar kūrinys. Bet visiškai nenoriu įžeisti jūsų kaip žmogaus, ar pasakyti kad nerašykite. Apie kūrinį net nežinau nuo kurio galo sakyti ir ką sakyti; A dar galiu pasakyti, kad tai bandymas aprašinėti kažkieno įsivaizduojamą būseną emocinę, jausminę. tai gal tada ne novelė. Jei naudotumėte pirmąjį asmenį, tai tada lengva pasakyti "dienoraštinis įrašas neturintis meninės vertės, gal tik kaip nereiktų rašyti, tokią." o dabar lyg ir ne pirmajame asmenyje, bet tai novele nedaro. Žinau, kad dabar galite sakyti jog jus įžeidžiau, bet taip pat galiu pasakyti, kad jei rašyčiau, kad čia labai fainas kūrinys, tai įžeidinėčiau save. Na va tokia situacija. Buvo juokingų vietų.
O šiaip tai ant upės skardžio vargiai gali apimti tokie jausmai žmogų. tai neįtikinama toje novelėje. Ant upės skardžio, gali tik susijaudinti iš nuostabos, jei jau temsta, tai kalnų upė tarp kalnų, tada geras. Kaltai jau dengia saulę ir ten prieblanda, bet saulė dar aukštai pakankamai, dangus vaiskus, ir ant to skardžio yra gerai, lašeliai prakaito ant pirštų galų pakimba nes dangus veidrodyje, ir šviesa iš upės, tarp kalnų, traukia, (bet ne taip kad šoktum) bet traukia, jaudulys. Na tai čia iš viso fantastinis vaizdas, vis tik panorama ant upės skardžio(skardis tai aukštai) žmoguje jai ir bus kokios blogos emocijos ar išgyvenimai, veiks kitaip, o čia, jūs ir vietą nelabai gerą šiai novelėje esančiai "ale ilgesingai meilei" pasirinkote. Tai daugiau panašu į avitaminozę, o ne meilę. Neįsižeiskite, vis tik tiek daug pasakiau apie šį jūsų kūrinėlį. Tai ženklas, kad kalbu iš širdies ir jokiais būdais ne su ketinimu "išbrokuoti" kūrinį. Gal jums tai net ir padės. Įsivaizduosite situaciją, kad nusipirkote žurnalą ir radote kūrinuką, na ir kaip jis jums skaitysis, ką galvosite. Negi jau toksai nepasitikėjimas "jei laikraštyje rašo tai menas" pabandykite pažiūrėti taip, ir pažiūrėkite kas jums jame patiks, kas ne, ir kuo patiks, jei kas nors patiks. Ko trūksta. Aš tai nežinau net nuo kur pradėti. Ne Novelė, ir nežinau kas. bandymas sukurti lyrinio herojaus jauseną, ant upės skardžio, bet nė skardžio nė upės, nė jausmo ar emocijos. Siužetas, be siužeto, minties, irgi. Mintis " ji sėdėjo ant upės kranto ir labai ilgėjosi kažkokios tai personos žiūrėdama į vandenį ir ten ridendama ašaras." nu ir kas? Galvoju kad pokštaujat, bet o gal rimtai?
nežinau.
Klaidos.( korektorius parodė, nerašau aš be klaidų, bet gal tiek jums pasirodys naudinga.)


skūrei >sukūrei
Atminty > atmintyj
atejo >atėjo
Akye > akyje
laukima > laukimą
pabučiutu > pabučiuotų
i >į (tūkstančius,) spindintį))
veida > veidą.


Pagarbiai.