Tai va- Haukas grįžo ir rado malonų siurprizą. Dėkojame gerb. autoriau už puikų kūrinuką;)Susiskaitė lengvai ir maloniai- net ūpą pakėlė.
Dėl miego ir ,,uraganinio įsiveržimo''- problemų nematau. Pvz, kai miegu aš- manęs neįmanoma prižadinti. Jei neužsistatau kokių poros žadintuvų- visuomet pavėluoju:)))
Dėl kaimiečių miego. Bala, juos ten žinio- vieni miega vienaip, kiti kitaip. Ūkininkas iš Vietnamo nelygu ūkininkui iš Pakruojo;)Be to, čiagi fantazy.
Toliau. Na, senukas iš matricos, bet man tai vaizdo negadina- jei dar Saikas skraidytų kaip Neo, tai būtų tikrai ne kas, bet dabar...Mane senukas keistuolis įtikina. Hm...dar sudomino pavadinimas ,,koščėjai''. Kaip ten kažkur pas rusus pasaka kažkokia buvo- piktasis caras(raganius?) Koščėjus- ar čia mane tiesiog deja vu kamuoja?Anyway, net jei vardas paimtas iš pasakų- nemanau, jog tai gadina vaizdą. Pvz.: kiek dabar kūrinių, kur visokie titanai, kiklopai ir t.t.O juk jie paimti iš senovės graikų mitologijos- tai irgi minties perkūrimas. O tolimesni kūrinio minusai...bala ten žino, nesugalvoju prie ko kibti, bet vat pliusai...Gyvi veikėjai, vaizdžiai nupieštos emocijos, visai gražus koščėjų peizažas išėjo. Patiko-->Lyg mano galva būtų koks buteliukas, kurį visad geriau palikti tuščią. Taikliai pasakyta;)

Et, įdomi kritika, Jovarai... Šį kūrinį jau skaitė ne vienas ir ne du žmonės, tačiau kai kurių pastabų dar nesu girdėjęs. Hm, o dabar – gynyba:
A) „jeigu Lofrindas puolė kaip uraganas- tai Saikas akimirksniu turėjo atsikelti. logikos trūksta, nes senis įsiveržia, Saikas miega kaip užmušas, toliau Saikas tik tada pabunda, kai senis jį purto“ Šiaip, tavo žiniai, kai žmogus miega gana kietai, triukšmu prikelti ji gan sunku. Nebent rėktum į ausį ar parinktum labai tinkamą dažnį. Kai tu įsiverži „kaip uraganas“, šis palyginimas nebūtinai koncentruotas įsivaizduojamam garso efektui nusakyti ir sustiprinti – tai gali reikšti greitį, staigumą, veikėjo (kuris veržiasi) dvasinę būseną. Dėl viso paminėto „uraganinis įsiveržimas“ :) įsiveržimas, visai tikėtina, gali ir nepažadinti. Plius, į garsą(jei jo klausa nėra ultra jautri) miegantis visada reaguoja lėčiau – tokiam žadinimui reikia šiek tiek laiko. O kūriny nuo įsiveržimo lig purtymo – vos keletas akimirkų. Judesys – kas kita. Judesys- tai tiesioginis kontaktas, visų pirma veikiantis lytėjimu. Bet kokį miegantį žmogų(išskyrus a) hipnozės b) narkozės c) neįtikėtinai gilaus „zapojo“ d) fentezi tipo užkerėjimo e) cartoon‘inio humoro atvejų) judesiu pažadinti pakankamai lengva. O jei dar ir ritmingu bei staigiu(pvz. purtymu) – tai, apskritai, sekundžių klausimas. Tad taip. Ai, tarp kitko, „manau, kad kaimiečiai miega jautriai” Nuo kada? Jie juk nėra irokėzų genties indėnai mohikanų antpuolio metu, nei JAV pėstininkai, žinantys, jog iš šalia esančio krūmo bet kada gali iššokti piktas vietnamietis su peiliu dantyse(ar rankoje :)). Atsimink, jog miegas smarkokai priklauso nuo to, kokia buvo tavo dvasinė būsena ligi jo. Saikas muistėsi, vėliau nurimo. Tai garantuoja oi gilų miega. ;)
B) „tai kiek tam seniui metui, jeigu ore daro kulversčius. turbūt jis ne toks ir senas, o gal Saikui pasivaideno, kad senis padarė kulverstį, o be to tas senis greitesnis už Saiką, neįtikėtina.“ Eee... Otgi, argi neužteko visokių užuominų, Saiko spėjimų, fakto, jog Lofrindas v i e n a s perėjo mišką, kad suprasti, jog tas senis – tai ne šiaip paprastas žmogėnas, kurio jėgą nusako amžiaus(ar koks kitas fiziologinis) matas, o vyrukas, turintis tam tikrų galių, kurios aiškiau apibrėžtos bus vėliau. Mano kuklia nuomone, nereikia taip varyt arklių. Juk žiūrėdamas Matrix pradžią tu nesakai: „Neįtikėtina: ta Trinitė – ne moteris, o žiogas, nes tokio amžiaus/ sudėjimo mergina taip nešokinėtų. “ Ne. Tu veikiau lauki kokio paaiškinimo tokiems šuoliams. Čia šiaip palyginimas – nemanyk, jog laikau savo keverzonę Matricos lygio kūryba. Galu gale, čia fantastika.
C) „jeigu priešas turi jautrią klausą, tai kaip negirdėjau Saiko ir senio pokalbio, kai jie kalbėjosi krūmuose. Juk turėjo išgirsti, o tie koščėjai degina trobą. dar viena neatitikimas.” O gal sutapimas? Arba priežastis bei pasekmė? Jie negirdi pokalbio, nes yra įsigilinę į ritualą (t.y trobos deginimą), vėliau gaisro garsai irgi „pridengia“ diskusiją krūmuose :). Be to, jautri klausa nebūtinai reiškia šikšnosparnio lygį. Nors, taip, iš dalies sutinku – ši vieta šlubuoja. Reikėtų, kad Lofrindas tiesiog nebūtų minėjęs to epiteto jautri.
D) “kuo džiaugėsi senis man ir liko paslaptis.” Tuo, kad senasis Saiko gyvenimas,sudegė kartu su troba, žlugo, ir dabar, šią akimirką, jaunuoliui atsivėrė naujas kelias, kelias, vedantis į Didįjį pasaulį. Patikėk, jei būčiau tai pateikęs ant lėkštutės, atrodytų ne kaip. O dabar – galima suprasti. ;)
E) Dėl ŽV – taip, suvokiu, kad šiuo metu koščėjai primena nazgulus. Bet, pažadu, kitoj daly(kuri jau parašyta) taip jau nebebus ir šie monstrų išvaizda bus smarkiai konkretizuota.
Tai taip. Ačiū už naudingą komentarą, atsiprašau, jei manasis ką nors įžeidė. Dėkoju. :)

autoriau Jūsų kūrinys primena " Žiedų valdovą"- tą dalį, kurioje po pasaulį keliauja raiteliai ieškodami žiedą.
Dabar manau reikia smulkiau panagrinėti kūrinį."Lofrindas įsiveržė į mažą trobelę nelyginant uraganas ir iškart puolė link miegamojo. "- jeigu Lofrindas puolė kaip uraganas- tai Saikas akimirksniu turėjo atsikelti. logikos trūksta, nes senis įsiveržia, Saikas miega kaip užmušas, toliau Saikas tik tada pabunda, kai senis jį purto. manau, kad kaimiečiai miega jautriai ir manau iš karto turėjo pabūsti. Tai va koks pastebėjimas.
" Priešai turi jautrią klausą.".- jeigu priešas turi jautrią klausą, tai kaip negirdėjau Saiko ir senio pokalbio, kai jie kalbėjosi krūmuose. Juk turėjo išgirsti, o tie koščėjai degina trobą. dar viena neatitikimas.
"Lofrindas įsibėgėjo ir, šuoliu įveikęs atdarą langą, padarė stulbinantį kūlverstį ore"- tai kiek tam seniui metui, jeigu ore daro kulversčius. turbūt jis ne toks ir senas, o gal Saikui pasivaideno, kad senis padarė kulverstį, o be to tas senis greitesnis už Saiką, neįtikėtina.
visa šita scena, kur žmonės slepiasi nuo tų koščėjų, primena " Žiedų valdovą"- ten irgi pagrindinis veikėjas jautė siaubą, ten irgi taip pat sutvėrimų apdarai plaikstėsi ir taip toliau. Jau pradžioje minėjau, kad kūrinys kvepia " Žiedų valdovu"
"Saikas griebėsi už galvos ir tyliai sukūkčiojo. Lofrindas atsuko į jį savo susirūpinusi veidą ir netikėtai esamą jo išraišką nežinia kodėl pakeitė ta linksma geraširdiška šypsena, vakar vakare šildžiusi ne mažiau už jaukią krosnies liepsną. "- kuo džiaugėsi senis man ir liko paslaptis.
taigi, gal ką nors praleidau, bet jei ir praleidau, tai kiti papildys. kūrinį įvertinčiau 7 balais. įvertinimas būtų aukštesnis, jeigu autorius būtų ilgiau pasedėjęs prie kūrinio ir apgalvojęs visas detales. sekmės rašyti ketvirtą dalį, neskubant.