grėmėzdiška ir labai jau nuobodi dalis. visą laiką herojus kovoja su neaiškiu priešu. pliusas: atskleidžiamas veikėjo charakteris

Nagi nagi, įvykiai jau seka vienas kitą. Gerai, kad vis daugiau atsiskleidžia veikėjo charakteris. Vėl pastebėjau keletą smulkių skyrybos klaidelių. Na, o man technikos aprašymai netrukdo, ginklai čia labai svarbi detalė. Žinoma, tekstą ir stilių galima gerinti, reiktų po kelių dienų vėl prisėst, tuomet matytųsi visi parazitiniai žodeliai. Laukiu nesulaukiu naujos dalies!

Dalinai pritarčiau Barabui. Kartais tekstas užsiima lyg mokslo ir technikos populiarinimu, gi skaitytojui (Taurija neduos apsirikti, tiesa?) įdomiau sekti vyksmą, siužetą. Dabar gaunasi, jog tas, kam autorius atiduoda daug kūrybinių pastangų, skaitančiajam tampa savotišku balastu.
Esu matęs skaitytojų, kurie žvilgsniais permetę verčia puslapį po puslapio iki įdomesnės vietos. Aišku, čia aš neteisinu tų skaitytojų ar šiandienos gyvenimo tempo, bet yra kaip yra. Manau, kad fantastika turi prikaustyti skaitančiojo dėmesį ir mintis (bent skaitymo metu).
Tai – tikriausia, nepagražinta padėka fantastui autoriui.

Reiktų dar labai gryninti šį tekstuką:) Daug pasikartojimų. Yra vietų, kur viename sakinyje telpa po kelis tuos pačius žodelyčius: akimirksniu, vėl, vėlgi ir pan.
Vietomis užsižaidi žodžiais. Tai pagyvina tekstą, tačiau tuo pat metu daro jį monotonišką, nelabai išsiskiriantį iš panašių darbų.
Išgryninus tekstas būtų visai neblogas. Tačiau pirmoji dalis man susiskaitė geriau. Laukiu, kas nutiks toliau.

Man atrodo, teks skaityti viską ir komentuoti pabaigoje. Po dalį čia nieko nepakomentuosi.